Kauniečio ir jo keleivių kelionė į Ukrainą virto netikėtu pragaru

Likimas kartais padaro keistų vingių. Prieglobstį Kaune radusi karo pabėgėlė iš Ukrainos rūpinosi psichologine savo tautiečių karių reabilitacija. O jos dukrą, iš Kauno panorusią grįžti į gimtinę, nuo panikos priepuolių gelbėti teko kauniečiui.

 Kauniečio ir jo keleivių kelionė į Ukrainą virto netikėtu pragaru.<br> Lrytas.lt koliažas.
 Kauniečio ir jo keleivių kelionė į Ukrainą virto netikėtu pragaru.<br> Lrytas.lt koliažas.
Menininkės A.Bugačiovos tapybos paroda buvo surengta viename Kauno prekybos centre.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Menininkės A.Bugačiovos tapybos paroda buvo surengta viename Kauno prekybos centre.<br>Nuotr. iš asmeninio archyvo
Ukrainietė S.Vološina, gyvendama Kaune, rinko paramą savo tautiečiams ir rūpinosi, kad psichologinių traumų patyrę ukrainiečiai kariai atsigautų pakaunėje.<br>R.Vilkelio nuotr.
Ukrainietė S.Vološina, gyvendama Kaune, rinko paramą savo tautiečiams ir rūpinosi, kad psichologinių traumų patyrę ukrainiečiai kariai atsigautų pakaunėje.<br>R.Vilkelio nuotr.
V.Kaminskas, nusprendęs automobiliu į Ukrainą nuvežti namo grįžti panorusią ukrainietę su vaikais, nė neįsivaizdavo, kokie nelengvi išbandymai laukė.
V.Kaminskas, nusprendęs automobiliu į Ukrainą nuvežti namo grįžti panorusią ukrainietę su vaikais, nė neįsivaizdavo, kokie nelengvi išbandymai laukė.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 5, 2023, 9:06 PM

Įspūdingo balso tembro 65 metų Vilių Kaminską kauniečiai puikiai žino kaip įvairių miesto renginių vedėją, aktyvų visuomenininką. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios kaunietis stengiasi padėti ir ukrainiečiams, kurie gelbėdamiesi nuo okupantų agresijos įsikuria Kaune.

Taip jis susipažino su ukrainiete Svetlana Vološina. Nuo karo baisumų pabėgusi moteris Kaune pradėjo rūpintis, kaip padėti atsigauti psichologiškai palūžusiems ukrainiečiams kariams, organizuoja jų reabilitaciją mūsų šalyje bei renka įvairią paramą savo tautiečiams.

Kaune gyveno ir S.Vološinos duktė Ana Bugačiova su savo 10 metų sūnumi Ivanu bei 12 metų dukterimi Daria. Ji panoro grįžti į gimtinę ir pagalbos paprašė V.Kaminsko. Vyras ryžosi automobiliu nuvežti motiną su vaikais iki Ukrainos sienos. Niekas nesitikėjo, kad kelionė bus labai sudėtinga. Moteris pakeliui vos nemirė, bet kaunietis jai ir vaikams padėjo pasiekti Ukrainą.

Ryžosi netrumpai kelionei

V.Kaminskas dirba Kauno valstybinėje filharmonijoje, veda įvairius koncertus, o laisvalaikį daug metų skiria visuomeninei veiklai, yra Eigulių bendruomenės narys.

Kai Kaune pradėjo kurtis karo pabėgėliai ukrainiečiai, Eigulių bendruomenės nariai juos ėmė kviesti į renginius bei rinkti įvairią paramą. Kiek pajėgė, rėmė pinigais, rengė ukrainiečių tapybos darbų parodą, kūrinius pardavinėjo.

Renginių metu V.Kaminskas susipažino su S.Vološina ir jos dukra menininke A.Bugačiova.

„Atvykusi į Kauną Ana dirbo dailės mokytoja mokykloje „Herojus“. Vaikai mokėsi. Tačiau jie labai ilgėjosi Ukrainoje likusio tėvo. Jis yra pastoriaus padėjėjas. Moteris susitaupė pinigų, įsigijo naudotą automobilį ir nusprendė grįžti į savo šalį. Ji ieškojo, kas tuo automobiliu ją su vaikais nuvežtų iki Ukrainos sienos“, – pasakojo V.Kaminskas.

Kaunietis nuo jaunystės yra užkietėjęs keliautojas, nemažai keliavo autostopu, todėl kelionės jį vilioja. Apsilankyti Ukrainoje jam knietėjo seniai, net norėjo savo kailiu pajusti, kas dedasi fronte, bet leistis į tokį žygį neturėjo nei laiko, nei sąlygų.

„Nors Aną buvau matęs tik kelis kartus ir jos beveik nepažinojau, ryžausi jai ir jos vaikams padėti“, – sakė vyras.

Ištiko ne vienas priepuolis

Ukrainietė žemėlapyje pati surado, kaip keliauti. Reikėjo nuvykti iki Lenkijos pusėje esančio Zosino pasienio punkto, per kurį galima patekti į Ukrainos pusėje esantį Ustigulą. Toliau A.Bugačiova kelionę būtų tęsusi pati.

„Viskas atrodė labai paprasta. 600 kilometrų iki sienos per 8 valandas ir atgal. Bet viskas klostėsi ne taip lengvai“, – pasakojo V.Kaminskas.

Anksti ryte A.Bugačiova, vaikus susodinusi į automobilį, nuo Jonavos gatvės, kur gyveno, iki Savanorių prospekto, atvažiavo pati. Tada prie vairo sėdo V.Kaminskas.

Sparčiai artėjant prie Lenkijos ir Ukrainos sienos moteris pradėjo jaustis blogai.

„Tik tada sužinojau, kad pagimdžiusi pirmą vaiką ji buvo paralyžiuota. Pasveikti pavyko po trijų mėnesių. Vėliau ji sėkmingai pagimdė ir antrąją atžalą, sveikata nebesiskundė. Tačiau dėl kelionės metu patirtos įtampos ir išsekimo ji vėl ėmė jaustis panašiai kaip tada, kai buvo paralyžiuota“, – pasakojo V.Kaminskas.

Automobilį reikėjo stabdyti, moteris pakelėje ant pledo pagulėjo ir kelionę nusprendė tęsti.

Likus 20 kilometrų iki pasienio ištiko dar viena krizė.

„Ji išlipo iš automobilio ir tiesiog nugriuvo. Dukra pradėjo šaukti, prašyti: „Mama, nemirk, aš kalta, kad norėjau pas tėtį.“ Kad mergaitė nusiramintų, pasiūliau atsikąsti sūrelio. Ji jį visą susigrūdo į burną ir užspringo. Laimė, sūrį pirštais sugebėjau ištraukti iš burnos. Tuo pat metu skambinau greitajai pagalbai, bet buvo sunku paaiškinti, kur mes esame“, – prisiminė kaunietis.

Paliko medikų globoje

Kelionę teko tęsti. Pagaliau pasiekus pasienio punktą, greitoji pagalba atvyko operatyviai, moteriai pastatė lašinę, nuvežė į ligoninę, po poros valandų išleido, bet pati ukrainietė vairuoti automobilio per sieną negalėjo.

V.Kaminskui beliko kelionę tęsti. Ligonėje gydytojai davė dokumentus, kur buvo aprašyta ukrainietės būklė. Parodžius juos pasieniečiams sieną pavyko įveikti nelaukiant eilėje.

Įvažiavus į Ukrainą priepuolis pasikartojo, vėl atvyko greitoji pagalba, nuvežė į ligoninę už 12 kilometrų nuo sienos. Ten moterį su vaikais V.Kaminskas paliko patikimose medikų rankose.

Kelionė užtruko kur kas ilgiau, nei buvo planuota. V.Kaminskas patyrė dar nemažai vargo, kol jau autobusu pasiekė Kauną. Vien prie Lenkijos ir Ukrainos sienos teko užtrukti 6 valandas, nes lenkų muitininkai ilgai tikrino autobusus.

Panikos priepuoliai nereti

Grįžęs į Kauną V.Kaminskas jau drauge su S.Vološina skubėjo sužinoti, kaip laikosi A.Bugačiova ir jos vaikai. Apie tai ir apie savo veiklą Kaune ukrainietė sutiko papasakoti pati.

S.Vološina sakė, kad po kelionės praėjus kelioms dienoms jos duktė A.Bugačiova pasijautė geriau ir dabar su vyru bei vaikais gyvena gimtajame Brovarų mieste, nuomojamame bute.

Namus nušlavė raketos

S.Vološina pasakojo, kad ir pati, ir dukra su vyru bei vaikais gyveno netoli Kyjivo esančiame Brovarų mieste.

Kai 2022 metų vasario 24-ąją Rusijos kariuomenė užpuolė Kyjivą, buvo bombarduojamas ir Brovarų miestas. Pati S.Vološina yra kapelionė ir apsivilkusi karinę uniformą iš namų patraukė į ligoninę, kur padėjo sužeistiems kariams bei civiliams.

Jos duktė A.Bugačiova su vaikais nuo krintančių bombų net 40 parų slėpėsi savo buto vonioje ir patyrė baisų sukrėtimą.

Abiejų moterų namai buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus ir joms beliko ieškoti prieglobsčio kitur. Moterys su vaikais atsidūrė Vakarų Ukrainoje su tūkstančiais kitų pabėgėlių.

Rūpinosi kitų sveikata

S.Vološina pasakojo, kad ji yra ir fondo „Paskutinis bastionas“ narė. Fondo vadovas jai pasiūlė išvykti į kokią nors užsienio šalį, kurioje ji galėtų rinkti paramą ukrainiečiams.

„Vakare pasimeldžiau, aukščiausiojo prašiau patarimo, kur keliauti. Ryte tarsi kažkas pakuždėjo, kad reikia važiuoti į Lietuvą. Padedama kariškių ir savanorių čia ir atsiradau 2022 metų kovo pabaigoje. Vėliau atvyko ir duktė su anūkais“, – pasakojo S.Vološina.

Aktyvi ukrainietė Kaune ne tik pradėjo rinkti paramą savo tautiečiams. Ji sumanė, kad į Kauną ar pakaunę galėtų atvykti ukrainiečiai kariai, kurie patyrė psichologines traumas. Kelios dešimtys jų jau lankėsi Kaune, gyveno vieno kauniečio kaimo turizmo sodyboje, lankėsi muziejuose, filharmonijoje.

„Ramybė jiems padeda atgauti pusiausvyrą“, – įsitikinusi S.Vološina.

Sužinojo apie brolio žūtį

Ukrainietė ir toliau planavo tęsti savo veiklą, bet buvo priversta ją trumpam nutraukti.

„Po to, kai dukros kelionė namo buvo sudėtinga, panorau trumpam grįžti į Ukrainą, aplankyti ją, žentą, anūkus. Bet išvykti turiu greičiau, nei planavau. Šiandien, rugpjūčio 1-ąją, sužinojau, kad žuvo mano brolis. Jis buvo tankistų komandos vadas. Žuvo ir buvo sužeisti dar keli mano draugai. Todėl šiandien skubiai išvykstu namo“, – sakė S.Vološina.

Į Ukrainą S.Vološina išvyko kelioms savaitėms. Vėliau ketina grįžti į Kauną. Čia ji planuoja tęsti pradėtą veiklą, mokosi lietuvių kalbos.

Prieglobstį Kaune rado 15 tūkstančių žmonių

Paulius Keras

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

„Nuo 2022 metų vasario pabaigos Kaune registruota 14 tūkstančių 790 ukrainiečių. Pastaruoju metu per savaitę atvyksta apie 60 naujų karo pabėgėlių. Kiek jų susikūrė ilgalaikes gyvenamąsias vietas, kiek sugrįžo namo, informacijos nefiksuojame, dinamika pernelyg didelė.

Matome tik dalinius skaičius – vaikus, lankančius Kauno mokyklas ir darželius. Jų yra 1 tūkstantis 277. Iki birželio 1-osios ugdymo įstaigose dirbo 12 mokytojų ir nepedagoginių darbuotojų. 21 asmuo kreipėsi dėl išmokų, socialinės paramos skyrimo ar kitų lengvatų. Ar šis skaičius išaugo, matysime rugsėjo 1-ąją.

Be tėvų globos likusiais 47 vaikais rūpinasi miesto įstaigos. 34 iš jų neįgalūs vaikai iki 7 metų. Kauno mieste globėjų, giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių asmenų šeimose šiuo metu yra globojama dar 70 vaikų iš Ukrainos. 2022-aisiais šie skaičiai buvo gerokai didesni – globos įstaigose tokių vaikų buvo apie 250, globėjų ir giminaičių šeimose – apie 120.

Savivaldybė ir toliau skiria vienkartinę išmoką nuo karo Ukrainoje pabėgusiems žmonėms. Jos dydis vienam asmeniui siekia 147 eurus, o kiekvienam papildomam šeimos nariui skiriama dar po 49 eurus.

Per 2022-uosius tokios miesto pagalbos sulaukė 5 tūkstančiai 513 asmenų, arba 3 tūkstančiai 12 šeimų. Jiems išmokėta beveik 494 tūkstančiai eurų. Šiemet dėl vienkartinės išmokos kreipėsi 252 asmenys, arba 157 šeimos. Vienkartinė parama siekia daugiau kaip 27 tūkstančius eurų.

Laikinus leidimus gyventi Lietuvoje gavę ukrainiečiai gali kreiptis dėl piniginės socialinės paramos, išmokų vaikams, socialinės paramos mokiniams, kompensacijų už būsto šildymą, karštą, geriamąjį vandenį, būsto nuomą. Ji skiriama tokia pat tvarka kaip ir kauniečiams.

Skiriama ir vienkartinė išmoka įsikurti bei mėnesinė kompensacija ugdomo vaiko išlaikymo išlaidoms apmokėti. 2022 metais vienkartinę išmoką įsikurti gavo 661 užsieniečiai, ugdymo išlaidų kompensacija paskirta 149 asmenims, 2023 metais iki rugpjūčio 1 dienos vienkartinę išmoką įsikurti gavo 669 užsieniečiai, o ugdymo išlaidų kompensaciją – 130 asmenys.

Į Kauną atvykstantiems ukrainiečiams taikoma 99 proc. lengvata kelionėms viešuoju transportu. El. bilieto visa – 365 dienų – kaina yra 275 Eur. Skaičiuojama, kad nuo karo pradžios jų išduota gerokai per 13 tūkstančių. Šiuo metu 5 tūkstančiai 764 ukrainiečiai naudojasi šia lengvata.

Ukrainiečių vaikai nuo darželio mokesčio atleidžiami, iki vaikui bus išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje asmeniui suteikimo dienos. Taip pat vaiko tėvai ar įtėviai, globėjai, gaunantys socialinę pašalpą ir pateikę prašymą ugdymo įstaigai, gali būti atleisti nuo mokesčių ar gauti lengvatų.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.