Kasmet vis daugiau šalies didžiųjų miestų gyventojų kuriasi Palangoje bei jos priemiesčiuose. Naujakurius vilioja darbo pasiūla, sąlygos kurti verslą, besiplečianti infrastruktūra, puikios švietimo įstaigos, daugybė pramogų, o svarbiausia – ranka pasiekiama ošianti jūra, gaivus oras, įvairiais metų laikais žvilgsį prikaustantis gamtovaizdis.
Automobilį pakeičia dviratis
Verslininkas, įmonės „Coffee Inn“ bendraturtis Nidas Kiuberis prieš šešerius metus iš Vilniaus su šeima persikėlė į Palangą.
Norėjo atsirasti arčiau gamtos, ieškojo ramybės, daugiau laiko sau bei šeimai. Nidas sakė, kad gyvenant didmiestyje savaitgalio pabėgimai į gamtą nesuteikdavo galimybės visiškai pailsėti nuo miesto šurmulio.
„Sprendimas keisti gyvenamąją vietą kilo mano žmonai Laurai. Tuo metu buvau pasitraukęs iš aktyvaus verslo. Žmona pasakė, kad geresnės galimybės imtis pokyčių turbūt daugiau nebus. Tą mintį po truputį prisipratinau, nes mano atveju persikėlimas iš socialiai aktyvaus gyvenimo į ramybės oazę buvo didelis iššūkis“, – kalbėjo verslininkas.
N.Kiuberis metus beveik kiekvieną savaitę važinėjo traukiniu į Vilnių, nes dar įpareigojo esama darbo sutartis. Šį etapą vyras pavadino sudėtingiausiu, nes teko būti tik savaitgaliniu tėčiu savo trims vaikams. Galiausiai viską į vietas sudėliojo pandemija.
„Palangoje radau gerus vaikų darželius, mokyklas, meno mokyklą, naują olimpinio lygio baseiną. Atsivėrė kiti horizontai, apsigyvenome prie miško ir jūros. Įpratau ilgas distancijas pajūriu kasdien nueiti su šunimi, mėgautis grynu oru, vandens atgaiva. Labai greitai sustiprėjo jausmas, kad sprendimas keisti gyvenamąją vietą buvo geras“, – pasakojo Nidas.
Taip pat jis džiaugėsi, kad atsirado galimybė mažiau laiko praleisti automobilyje. Nors gyvena šiek tiek už Palangos ir truputį pavažiuoti reikia, nesusiduria su trikdančio automobilių kamščio efektu. Verslininkas daugelį reikalingų objektų pasiekia dviračiu arba pėsčiomis.
Palangoje N.Kiuberis pajūrio dvasia atidarė kavinę „Coffee Inn“, kurios iki tol mieste nebuvo ir kuri labai išpopuliarėjo tarp vietos gyventojų bei poilsiautojų. Persikėlęs į Palangą atrado bendraminčių, ėmėsi naujų verslo projektų. Vienas jų – iniciatyva, kad Palangoje atsirastų pirmoji privati mokykla.
Nido maudynių sezonas jūroje prasideda balandį ir baigiasi spalį: „Jūra yra energetinis užtaisas, perprogramuoja, pakeičia vidinę struktūrą. Šeimoje atsirado plaukiojimo lentos, kurias itin mėgsta vaikai, įsigijome hidrokostiumų, su kuriais į nebaisu lįsti į šaltą vandenį. Tada atsirado banglentė, irklentė.“
Šeima dažnai sėda ant dviračių ir rieda specialiai įrengtais takais į Latvijos arba Klaipėdos pusę, persikėlę keltu pasivažinėja ir po Kuršių neriją.
Anksčiau aktyvų gyvenimą propagavęs verslininkas nesibaimina, kad pasibaigus aktyviajam kurortiniam sezonui pajūryje galėtų užplūsti vienišumo ar tuštumos jausmas. Jo nuomone, visada tam yra alternatyvų, pavyzdžiui, sėsti į traukinį ir nuvažiuoti į Vilnių, taip pat Nidas su šeima žiemą mėgsta kokį mėnesį praleisti šiltesniuose kraštuose.
Vasarą N.Kiuberis stengiasi Palangos centrines gatves aplenkti, nes šiek tiek vargina poilsiautojų gausa. Tačiau įdomių renginių vyras stengiasi nepraleisti.
Jam patinka Birutės parke, įvairiose miesto vietose vykstantys koncertai. Neseniai Nidas su žmona Laura nutarė prisiminti jaunystę ir išsirengė pašokti elektroninės muzikos festivalyje.
Gyvenimas spalvingesnis, kokybiškesnis tapo ir verslininko žmonai. Moteris užsiima tapyba, mokosi keramikos.
Paklaustas, ar lengvai sekėsi susibičiuliauti su vietiniais, N.Kiuberis sakė, jog vadovavosi nuostata neatsinešti savo susikurtų lūkesčių ir nesitikėti, kad visi elgsis taip, kaip tu nori, arba kad čia bus antrasis Vilnius: „Reikia suvokti, kad čia atvykęs vis tiek esi svečias ir reikia geranoriškai prisitaikyti prie aplinkos. Adaptacijos jausmas apėmė, kai parduotuvėje, neturint reikiamos pinigų sumos, pardavėja pasakė: „Nieko tokio, atneši kitą kartą.“
Suderina darbą ir laisvalaikį
Ingrydą ir Igną Grušnius iš sostinės į Palangą atviliojo naujas verslas. Iki tol samdomais darbuotojais dirbę sutuoktiniai pajūryje nutarė atidaryti restoraną „Onorė“. Dėl to teko atsisakyti ankstesnės veiklos, gyvenimo didmiestyje ir kraustytis į Palangą. Jau aštunti metai, kai Grušniai alsuoja gaiviu pajūrio oru.
Ingryda pasakojo, kad adaptacija kitame Lietuvos pakraštyje įvyko natūraliai: „Pirmus trejus metus buvome stačia galva pasinėrę į verslą, tad, galima sakyti, mums nebuvo didelio skirtumo, kur esame. Kai viskas įsivažiavo, rankos pradėjo laisvėti, tada įsisąmoninome, kur gyvename.“
Kai persikėlė į Palangą, Grušnių dukrai buvo treji. Šeima įsigijo butą su vaizdu į jūrą. Laisvalaikį leidžia važinėdami dviračiais, eina pasivaikščioti prie jūros, į parką.
„Kadangi vasaros sezonas būna labai intensyvus, visą metinį srautą reikia atlaikyti iš principo per tris mėnesius, o rugsėjis ir spalis dvasiškai nuramina, tiesiog gera būti vieniems ir su artimaisiais. Palanga dovanoja privilegiją pasielgti spontaniškai, tad jei esi lankstus, turi galimybę išnaudoti saulę, vėją, kopų bei medžių energetiką, pagrybauti, pauogauti“, – kalbėjo Ingryda.
Prieš penkerius metus Grušniai restoraną pardavė. Ingryda su verslo partnere atidarė skalbyklą, kuri aptarnauja būsto nuomotojus, viešbučius, svečių namus, vasarnamius. Taip pat Palangoje ji dirba nekilnojamojo turto brokere. Džiaugiasi, kad darbas įdomus, dinamiškas: „Grafikas lankstus, nereikia prisirišti prie darbo valandų. Laisvė derinti veiklą ir laisvalaikį yra didžiulė dovana. Dar šiuo metu plėtoju kelis naujus projektus, vyras taip pat ieško naujų verslo alternatyvų.“
Moteris džiaugėsi, kad Palangoje viskas pasiekiama vos ne ranka, Vilniuje apie tai būtų galima tik pasvajoti.
„Palanga labai tinkama auginti vaikus, savarankiškai jie gali nueiti į mokyklą, lankyti būrelius. Bendramokslių tėvai vieni kitus pažįsta, tad yra puiki galimybė užkirsti kelią negeriems dalykams. Kartą dukra išėjo kažkur pasivaikščioti, po kiek laiko paskambino vieno moksleivio tėtis ir pasakė: „Žinote, jūsų mergaitė eidama ne į kelią žiūri, o į telefoną.“ Čia suaugę labai bendruomeniški – atkreipia dėmesį ne tik į savo vaikų, bet ir į jų bendramokslių elgesį“, – pasakojo I.Grušnienė.
Šeimoje pasikeitė ir valgymo įpročiai. Anksčiau dėl laiko stokos Grušniai neretai rinkdavosi pusgaminius. Dabar dažniau gamina namuose, rengia piknikus. Taip pat pamėgo pirkti produktus iš vietos ūkininkų.
Bendruomenė skuba į pagalbą
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė gimė ir augo Palangoje, vėliau išvyko studijuoti į Vilnių ir ten pragyveno dvidešimt metų. Į pajūrį grįžo norėdama prisidėti prie tėvų prieš 32 metus įkurto verslo – kavinės „Kerpė“, dabar ten 17 metų gyvuojančio viešbučio. Įgūdžių valdyti viešbučių ir restoranų verslą Laura įgijo pirmiausia iš tėvų, tada gyvendama Vilniuje ir dirbdama Dubajuje.
Vasarą L.Taučiūtei patinka laisvalaikį leisti parke, kitose augalijos prisodrintose vietose. Ir draugus, atvykstančius į kurortą, ji skatina mėgautis gamta, išbandyti dviračių takus. Laisvalaikiu verslininkė važinėjasi riedučiais, plaukioja vandenlente, žaidžia padelį, mėgsta ilgus pasivaikščiojimus pajūriu.
O kaip Palangos pajūryje leisti laiką be gintaro paieškų? Laura su paaugliais vaikais po audros dažnai eina prie jūros, žino slaptas vietas, kur tarp bangų išmestų žolių viliasi aptikti gintarų. Šiemet L.Taučiūtė atrado dar vieną pomėgį – pakrantėje rinkti laimės akmenukus su skylutėmis.
Verslininkė tikino, kad dviračių takai yra įspūdingi. Ji dažnai anksti ryte, kai miestas dar tik bunda, numina iki Šventosios ir atgal – susidaro apie 28 kilometrus. Dviračių takuose Laura prasilenkia su tokiais pat ankstyvais entuziastais, vieni su kitais pasilabina.
L.Taučiūtė gyrė draugišką palangiškių bendruomenę. Tuo ji dar kartą įsitikino, kai prieš dvi savaites dingo šuo. Į tinklapį „Mano Palanga“ Laura įdėjo augintinio nuotrauką ir netrukus atsišaukė būrys geranorių – fotografavo, rašė žinutes, kur pastebėjo klaidžiojantį šunį. Šeimininkai jį surado per keturiasdešimt minučių.
„Smagu, kad yra tokia bendrystė, geranoriškumas. Ir Viešbučių ir restoranų asociacijoje tarpusavyje draugiškai bendraujame – esame kolegos, ne konkurentai. Palangoje duris atveria labai stiprių restoranų. Galima pasidžiaugti, kad šiemet turime ir patenkančių į geriausiųjų dešimtuką. Pernai viešbučio svečiams pasiūliau savaitės gurmanišką kelią – rekomendavau apsilankyti įdomesniuose restoranuose bei kavinėse“, – kalbėjo L.Taučiūtė.
Ir ne vasarą oras nuostabus
Palangoje įsikūrusio viešbučio „Gradiali“ SPA verslo ir organizacijos vystymo vadovė Ineta Bukelevičė Vilniuje gyveno 20 metų ir prieš ketverius metus su šeima įsikūrė pajūryje. Ineta prisimena, kaip kartą po atostogų eilinį kartą su vyru įstrigę automobilių spūstyse, nes gyveno toliau nuo sostinės centro, pagalvojo: kiek tokia rutina gali tęstis? Automobilyje sutuoktiniai kasdien praleisdavo po penkias valandas.
„Kad reikalingi pokyčiai, pradėjome kalbėti spalio viduryje, o į pajūrį persikėlėme lapkričio pabaigoje. Atvykome jau turėdami darbus, tiesiog pakeitėme įmonės padalinį. Greitai nusipirkome butą. Tiesa, po kurio laiko mudu su vyru darbus pakeitėme. Žmonės, atvykę į pajūrį iš didesnių miestų, turintys gerą išsilavinimą ir tarptautinės patirties, yra labai paklausūs“, – pasakojo I.Bukelevičė.
Kaip ir daugelis jaunų šeimų, šie naujakuriai savo gyvenimui norėjo suteikti kuo daugiau kokybės.
„Mano tikslas buvo, kad vaikui nereikėtų anksti keltis, kad mokyklą trečiokas pasiektų savarankiškai, po pamokų pats nueitų į krepšinio treniruotę. Galiu patvirtinti, kad mažesniame mieste yra saugiau ir pigiau gyventi. Čia paslaugos kainuoja mažiau, o laisvalaikis gryname ore iš viso atsieina už dyką. Pušynai, jūra, smėlėtas paplūdimys“, – pasakojo Ineta.
Atvėsę orai buvusiai Vilniaus gyventojai nesukelia ilgesio.
„Galima sakyti, kad čia atsikraustėme blogiausiu metų laiku, kai lapkritį Lietuvoje būna darganota, tamsu ir niūru. Tačiau pajūryje tuo metu oras nuostabus. Būna, užlyja, netrukus vėjas nupučia debesį ir lietaus kaip nebūta. Kai kurie buvo mane prigąsdinę, kad dėl jūrinio klimato ims sukti sąnarius, tačiau nieko panašaus nenutiko. Išsigydėme galvos skausmus pabėgę nuo užteršto oro, per pastaruosius ketverius metus niekada nekankino sloga.
Kaip pajūris rudenį ir žiemą ilsisi po vasaros linksmybių, taip ir čia gyvenančiam žmogui atsiranda sąlygos šurmulį pakeisti ramiais pasisėdėjimais prie arbatos, yra laiko atsiversti knygą. Mūsų šeimai patinka pajūrio bibliotekų, savivaldybių organizuojami renginiai, dažnai lankomės galerijose, muziejuose, prisidedame prie vietinės reikšmės ekskursijų, žygių. Čia atradau laiko piešimo pamokoms, kepu duoną bei tortus. Veiklos pajūrio regione yra tiek daug, kad tik norėk visur suspėti. Ir Vilniuje renginių yra apstu, bet neretai žmonės neturi laiko į juos nueiti. Kai gyvenau sostinėje, tai įbėgdavau į salę prasidėjus spektakliui arba kino filmui“, – pokyčiais džiaugėsi I.Bukelevičė.
