Nors Vytautas jaunas ir iš pažiūros atrodo sveikas, vaistų jam reikia daugybės. Kaip lrytas jau rašė, marijampolietis gyvena su persodintu, tėvo jam dovanotu inkstu ir turi vos 15 proc. darbingumo lygį.
Sveikatos bėdų Vytautas turėjo nuo pat vaikystės – vos gimus jam diagnozuota galvos smegenų vandenė (hidrocefalija) ir stuburo išvarža (Spina Bifida). Dviejų mėnesių mažyliui atlikta stuburo operacija, po kurios medikai nesiryžo prognozuoti, ar jis galės vaikščioti.
Vaikščioti jis išmoko, bet stuburo operacijos metu buvo nutrauktas šlapimo pūslės jutiminis nervas ir išryškėjo su inkstais susijusios problemomis. Vienas inkstas galiausiai buvo pašalintas, kito veikla irgi vis prastėjo, nuolat puolė uždegimai bei kraujo užkrėtimai, teko patirti ir sepsį.
Kad būklė pagerėtų, galiausiai šešiolikmečiui vaikinui 2005 m. buvo nuspręsta iš šlapimo pūslės suformuoti rezervuarą, ir nuo tada šlapimas nuleidžiamas tik per kateterį pro pilvo šone sufomuotą lataką. Kateterizuotis dienos metu reikia kas valandą, ir reikalingas vis naujas vienkartinis kateteris – per mėnesį jau susidaro nemaža pinigų suma.
Tačiau ir po operacijos kateterizuojamo jo inksto būklė vis blogėjo. Kai vaikinui buvo 22 m., jo vienintelis inkstas nustojo funkcionuoti. Reikėjo nuolatinių dializių, dėl kurių sutriko širdies veikla, ir gydytojai pasakė, kad būtina transplantacija.
„Tada, 2014 m., mano tėtis sutiko padovanoti man inkstą – taip jis dovanojo man gyvenimą, esu jam už tai labai dėkingas. Donoro inksto būtų reikėję laukti eilėje metus ar ilgiau, nė nežinia, ar būčiau to sulaukęs, na, o mūsų atveju viskas įvyko per mėnesį. Transplantacija praėjo sėkmingai, tik dabar reikia gerti imunosupresantais vadinamus vaistus, kad organizmas svetimo inksto neatmestų“, – pasakojo Vytautas.
Beje, jo tėvas dėl to didesnių vargų nepatyrė ir sveikatos sutrikimų, susijusių su tuo, kad gyvena tik su vienu inkstu, neturi.
Tačiau ir po transplantacijos Vytautos sveikatos bėdos tęsėsi. Taip jis ir gyvena – jei viena liga kiek prislopsta – tuojau išlenda kita.
Laimingas jautėsi prieš 10 metų
Paklaustas, kada paskutinį kartą jautėsi tikrai gerai, vyras atsakė, kad tai buvo dar prieš deštimtmetį, 2014 m., po inksto transplantacijos. „Atsimenu, kai atsibudau palatoje ir pajutau, kad kažkas kitaip. Kurį laiką dar gerai nesupratau, kas, nes buvo gulimas režimas, reikėjo vengti kontaktų. O kai pagaliau buvau išleistas pasivaikščioti į lauką – ėjau ir supratau, kad aš turiu energijos, kurios visai neturėjau seniau. Buvo graži saulėta vasaros diena, ėjau ir jaučiau, kad man labai gera...“, – atsiminė vyras.
Bet dabar energijos jam trūksta ir į gatvę išeiti nelengva – jis tą daro tik tomis dienomis, kai nejaučia didesnių skausmų (vis skauda galvą ir sąnarius) ir tik trumpam, nes labai greitai pavargsta – po 10–15 min. ėjimo vos kojas pavelka.
Nuovargis ir silpnumas ypač padidėjo 2021 m., kai kakle atsirado guzelis, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo onkologinės kilmės seilių liaukų navikas. Jis buvo išoperuotas, dabar sekama, ar onkologinė liga neatsinaujins.
Išgyventi už 368 Eur
Lygiagrečiai su sveikatos problemomis Vytautą visą laiką lydi finansiniai rūpesčiai. Jo gaunama neįgalumo pašalpa su slaugos priedu siekia 368 Eur. Už šiuos pinigus reikia nusipirkti vaistų, o dar reikia susimokėti komunalinius mokesčius ir nusipirkti maisto (apie drabužių pirkimą ar išlaidas pramogoms pašnekovas stengiasi nė negalvoti).
Be jau minėtų kasdien reikalingų kateterių, jam reikalingi dezinfektantai ir higienos priemonės, taip pat jam reikia nuolat gerti imunosupresantus, skrandžio ir žarnyno veiklai skirtus ir kitus vaistus.
Kad išgyventų, Vytautą remia tėvai, bet ir jų galimybės ribotos.
Po kolegijos baigimo vyras keletą metų dar dirbo kompiuterinio raštingumo mokytoju bibliotekoje ir dokumentų skaitmenintoju archyve, bet po kurio laiko jėgų tam neliko.
Ieškodamas išeities, kad nereikėtų visą laiką gyventi „į minusą“, pašnekovas įkūrė Vytauto Matusevičiaus labdaros ir paramos fondą. Šiek tiek lėšų į jį geranoriški žmonės pervedė, bet jos greitai iškeliavo, sumokėjus už vaistus. Rudenį sulaukė ir žmonių fondui skirtos 1,2 proc. paramos, tačiau suma nebuvo didelė, matyt, lėšas skyrė tik keli pažįstami žmonės, nes fondas veikė tik pirmuosius metus.
Sulaukė ir piktų replikų
Vytautas bandė prašyti paramos ir verslo atstovų, bet iš jų paprastai sulaukdavo atsakymo, kad jie fizinių asmenų neremia. Arba jie tiesiog prašydavo paskambinti vėliau ir nebekeldavo telefono.
„Žmonės mane dar supranta ir morališkai palaiko, kai fondo paskyroje parašau, kiek sumokėjau už vaistus, įdedu pirkimo čekius. Bet kai parašiau, jog reikėtų pinigų dantų gydymui, sulaukiau ir piktų replikų, žmonės užsipuolė, kad jie patys sau neleidžia dantų taisytis mokamai. Bet mano situacija tokia, kad imunosupresuotų (t.y., patyrusių transplantaciją) žmonių bet kuris stomatologas nepriima, siunčia pas specializuotus, o tie priima tik privačiose klinikose“, – aiškino Vytautas.
Sulaukia jis ir replikų, kad yra tinginys, bet, kaip vyras tikina, jis labai norėtų dirbti, jei tik pavyktų susirasti darbą nedideliu krūviu, kuriam netrukdytų nuolat jaučiamas silpnumas. O žmonėms sunku patikėti, kad jis jaučiasi blogai, kadangi išoriškai matomų sutrikimų neturi.
Ypač sudėtinga būna kas kelis mėnesius, kai, kaip pašnekovas vadina, ateina „didysis vaistų išrašymas“ ir reikia jų įsigyti keliems mėnesiams į priekį. O ir vaistų kainos vis auga...
Taip pat Vytautą – tai būdinga ir daugeliui kitų lietuvių – gąsdina labai išaugusios eilės pas gydytojus. Pas juos tenka lankytis nuolatos, bet dabar dažnai gauni užsirašyti net ne į eilę, o į „laukimo eilę“, kurioje teks laukti dar nežinia kiek mėnesių.
Nuvežti į Kauno ar Vilniaus gydymo įstaigas marijampolietis prašo giminaičių, o tada dar turi padengti kuro išlaidas.
Nors Vytauto pasakojimas skamba liūdnai, vyras patikino, kad jis į depresiją nepaniręs, nors žiemą, kai daug tamsos ir šalčio, nuotaikos ir niūresnės. „Ačiū Dievui, manęs dar neapleidžia psichologinis tvirtumas – jei palūžčiau ir psichiškai, tada jau būtų prastai. Man labai padeda ir tikėjimas žmonėmis, jų geranoriškumu ir tuo, kad vieną dieną mano problemos atsitrauks, na, kažkaip pavyks stabilizuoti savo finansinę padėtį“, – vylėsi pašnekovas.
Vytauto Matusevičiaus labdaros ir paramos fondą rasite čia .
Gavėjas: Vytauto Matusevičiaus paramos fondas
Sąsk.nr.: LT657044090103509227
Paskirtis: PARAMA
