Pilnatis gali pažadinti medžiotojo instinktą, klajoklio geną, o kartais paversti poetu, nes įspūdingas reginys dangaus skliaute priverčia prisiminti, kad žmogus taip pat yra visatos dalis. Netgi tada, kai jis atrodo tik kaip dulkė beribėje erdvėje.
Baltų religiją ir papročius tyrinėjantis mokslininkas J.Vaiškūnas taip pat neleido akių nuo ypač šviesaus mėnulio ir stengėsi įamžinti jo gimimą nuotraukose. Jis pripažino, kad iki šiol nėra matęs gražesnio vaizdo nakties skliaute kaip Mėnulio pilnatis.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Mėnulis buvo apie 14 procentų ryškesnis nei įprastai, kadangi jis buvo arčiausiai priartėjęs prie Žemės.
Praėjusį sekmadienį atsiradęs mėnulis – didžiausias ir ryškiausias per pastaruosius 20 metų. Didesnio mėnulio įspūdį sustiprina ir pilnatis.
Astronomai reiškinį, kuomet pilnas Mėnulis priartėja arčiausiai Žemės, vadina pilnaties perigėjumi. Terminas „supermėnulis“ yra sugalvotas ne astronomų, o astrologo Richardo Nolle. Būtent jis 1979 m. arčiausiai Žemės esantį Mėnulį pavadino supermėnuliu.
Arčiausiai Žemės pilnatis atsiduria kas 14 Mėnulio mėnesių. Mėnulio mėnesis yra laikotarpis tarp dviejų pilnačių, ir atitinka 29,53059 dienas. Vadinasi, perigėjai kartojasi kas 1 metus 1 mėnesį ir 18 dienų.
- Kodėl praėjusį sekmadienį gimęs Mėnulis buvo pavadintas Didžiąja pilnatimi? – paklausiau etnoastronomo J.Vaiškūno.
– Praėjusią naktį jis buvo vidutiškai 7,2 proc. ryškesnis nei įprastai. Todėl pilnatis buvo labai įspūdinga.
Kai kas įsitikinęs, kad Mėnulis tą naktį buvo ryškesnis beveik trečdaliu, taip gali atsitikti nebent tada, kai Mėnulis yra labiausiai nutolęs nuo Žemės rutulio. Dažniausiai Mėnulis būna kur kas arčiau Žemės rutulio.
- Kodėl mūsų protėviai kur kas dažniau pakeldavo akis į dangų?
– Iki šiol Mėnulis mums svarbus, o mūsų protėviams Mėnulis, Saulė ir žvaigždės buvo esminiai orientyrai, nes jie neturėjo laiko ir erdvės matavimo prietaisų.
Dangaus skliaute pasikartojantys šviesulių judesiai ir jų padėtis reguliavo žmonių gyvenimo ritmą.
Pagal tai žmonės skaičiavo savo amžių, imdavosi tam tikrų darbų, nustatydavo datas, ką ir kada pradėti, pasirinkdavo palankų laiką.
Mėnulio pagrindinė savybė, kurią mes užmiršome, yra šviesti.
- Kuo ypatinga pilnatis? Kodėl tautosakoje jai skiriama tiek dėmesio?
– Nors kartais Mėnulio pilnačiai mes suteikiame magiškų galių, nebūtų savybių, bet Mėnulio poveikis iš tikrųjų yra ypatingas. Mūsų protėviai buvo įpratę prie Mėnulio šviesos. Kai užeidavo pilnatis, Mėnulį vadindavo naktine Saule.
Kodėl bernelis pas mergelę joja pilnatyje? Kodėl į karo žygį kunigaikščiai išjodavo pilnatyje? Nėra jokios paslapties – žirgas neturi prožektoriaus, o reikia matyti kelią.
Mėnulis sukelia potvynius ir atoslūgius, todėl veikia taip pat žmones. Jautrios prigimtiems asmenims pilnatis gali pasiųsti ne vieną išbandymą.
Pilnatis tarsi suteikia žmogui ypatingų galių, nes jis tuo metu tampa aktyvesnis, judresnis, ištvermingesnis.
Tuo metu, kai Mėnulis nėra toks ryškus dangaus skliaute, žmogus pasidaro kur kas apatiškesnis, silpnesnis. Mėnulio fazės yra susijusios su žmogaus organizmo bioritmu, todėl žmogus gali nieko nežinoti apie pilnatį, bet vis tiek jaus jos poveikį.
Mėnulio fazių kaita įaugo į žmogaus vidų, todėl yra daug žmonių, kuriuos pilnatis labai veikia. Mėnulio ritmas keičiasi kas 29-30 dienų.
Apie Mėnulį galima tą patį pasakyti kaip ir apie Saulę. Galima priskirti Saulei daug mistinių savybių – pavyzdžiui, ji mus prikelia iš lovos, veikia gravitaciją, bet iš tikrųjų mes prabundame, nes veikia šviesa.
Lietuviai neatsitiktinai vadino Saulę ir Mėnulį ne dangaus kūnais, o šviesuliais, atkreipdami dėmesį į pagrindinę jų savybę – šviesti. Saulės ir Mėnulio įtaka tokia didelė, kad lietuviai juos vadino Motule ir tėveliu.
Kaip be tėvo ir motinos nėra nė vieno žmogaus, taip ir mūsų nebūtų be Saulės ir Mėnulio. Ši metafora turi gilią prasmės.
- Ar veikia Mėnulis žmogų, pripratusį dirbti naktimis prie elektrinio apšvietimo?
– Mėnulio poveikis niekur nedingo, nors žmogaus buitis pasidarė kur kas patogesnė. Jei žmogui nupjautų skaudančią ranką ar koją, jam vis tie skaudėtų, nes skausmo fantomas išlieka. Taip ir mumyse yra Saulės ir Mėnulio ritmai.
Nepaisantis šių rimtų žmogus tik žaloja savo organizmą, pervargsta, jis netgi veltui švaisto savo energiją.
- Kodėl kamuoja nemiga, pavyzdžiui, vieną naktį galime gerai išsimiegoti, o kitą – ne?
– Tokį gyvenimo ritmą, kurį diktuoja civilizacijos pasiekimai ir informacinės technologijos, žmogus pasirinko labai neseniai. Manau, žmogus organizmas pradeda streikuoti, siųsdamas ženklą apie ligas.
Laimei, chaotiškas ritmas dar nenustelbė mumyse gamtiškojo Mėnulio ritmo. Gal tai atsitiks po milijono metų? Iki tol mes liksime gamtos vaikais.
