Niežti antakį? Tai daug reikšmingiau, nei galvojate

Prietarai yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Mes juos paveldėjome iš savo protėvių. Jų galime sutikti pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse. Nesvarbu, ar šventai jais tikite, ar laikote tuščiais paistalais, – nepamirškite, kad kiekvienam prietarui ne mažiau kaip 100 metų, tad visiškai nekreipti į juos dėmesio nereikėtų.

Pabandykite bent kartą atkreipti dėmesį į tai, kurį antakį jums niežti – dešinį ar kairį.<br>123rf nuotr.
Pabandykite bent kartą atkreipti dėmesį į tai, kurį antakį jums niežti – dešinį ar kairį.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 6, 2016, 2:09 PM, atnaujinta May 16, 2017, 5:04 PM

Juk jeigu jūs neįžvelgiate ryšio tarp tam tikrų reiškinių, tai nereiškia, kad jo nėra.

Kaip atsirado prietarai?

Įvairūs prietarai mus pasiekė iš gilios senovės, kai žmogui trūko informacijos apie supantį pasaulį ir jis bandė, remdamasis savo stebėjimais, paaiškinti tam tikrus įvykius, situacijas ir reiškinius. Protėviai netgi turėjo tam tikrą prietarų kalendorių, kuriuo remdamiesi jie stebėjo gamtos reiškinius ir gyvūnų elgesį. Ir net technikos progreso laikais daugelis išlieka prietaringi, kaip senovėje.

Pavyzdžiui, juodą katę ir šiais laikais priimta apeiti ratu, nes daugelį amžių šis gyvūnas asocijuodavosi su nesėkme. O visa esmė – kailio spalva, juk anksčiau visi paslaptingi ir mistiški ar šiaip blogi dalykai vykdavo po nakties uždanga. Todėl juoda spalva daugeliui asocijuojasi su nelaime.

Tad nesvarbu, ar tikite prietarais, ar ne, pabandykite bent kartą atkreipti dėmesį į tai, kurį antakį jums niežti – dešinį ar kairį. Pasirodo, antakiams mūsų protėviai skyrė ypatingą dėmesį, todėl iš karto bandė surasti paaiškinimą viskam, kas su jais susiję. Tad ši kūno dalis gali padėti nuspėti ateitį ir iš anksto pasiruošti teigiamiems ar neigiamiems įvykiams.

Niežti dešinįjį antakį

Dešiniojo antakio niežėjimas reiškia teigiamas permainas jūsų gyvenime. Dažniausiai jį niežti tada, kai jus nuoširdžiai giria. Taip pat šios kūno dalies niežėjimas gali reikšti laukiantį susitikimą su jums maloniu žmogumi.

Tai gali reikšti ir nelauktų, bet malonių svečių apsilankymą. Dešinioji kūno pusė liaudyje nuo seno asocijuojasi su linksmybėmis, džiaugsmu ir malonumais:

niežti dešiniąją akį – laukia laimė;

iškrito blakstiena iš dešiniosios akies – malonios naujienos;

ryte išlipti iš lovos dešine koja – laukia sėkminga diena.

Tai galima aiškinti tikėjimu, kad būtent už dešiniojo peties tūno žmogaus angelas sargas, kuris lydi jį per gyvenimą, gindamas nuo negandų ir nukreipdamas į teisingą kelią.

Neretai dešinįjį antakį niežti, kai laukia pinigai. Tad surizikuokite ir nusipirkite loterijos bilietą – galbūt šį kartą sėkmė bus jums palanki. Taip pat, pasak prietarų, tai gali reikšti,. Jog jums sugrąžins skolą, kurią jau seniai pamiršote.

Jeigu dešinįjį antakį niežti nėščiai moteriai, greičiausiai ji laukiasi berniuko. O jeigu antakį niežti vaikui, tai gali reikšti pedagogų palankumą ir gerą pažymį.

Atkreipkite dėmesį ir į niežėjimo vietą:

arčiau nosies – būkite pasiruošę fortūnos „šypsenai“;

antakio galiukas – sudėtingas darbas, vainikuojamas neblogo materialinio atpildo;

vidurys – laukite staigmenos iš savo artimos aplinkos (tiek teigiama, tiek neigiama prasme).

Niežti kairįjį antakį

Liaudies prietarų požiūriu, tai ne itin geras ženklas. Kodėl niežti kairįjį antakį? Greičiausiai kas nors apie jus kalba ne itin maloniai. Tiesa, neverta nuogąstauti, kad įsigijote piktą priešą. Priežastis gali būti visai nekalta. Pavyzdžiui, jūsų vaikai skundžiasi jūsų tėvams, kad papietavę negavo saldumynų.

Taip pat kairiojo antakio niežėjimas gali reikšti, kad nepavyks išvengti susitikimo su veidmainiu žmogumi, kuris bandys jus apgauti. Bet ir šiuo atveju pulti į paniką nereikėtų – tai visai nereiškia, kad jūsų artimoje aplinkoje yra išdavikas. Didesnė tikimybė, kad apgavikas gali būti atsitiktinis praeivis gatvėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.