Manoma, kad prieš Visų šventųjų šventę, spalio 31-ąją, minimas Helovinas atkeliavo iš keltų tradicijos. Keltai tikėjo, kad lapkričio 1-ąją į žemę sugrįžta mirusiųjų sielos, kurios nori apsigyventi gyvųjų kūnuose.
Žmonės mėgindavo dvasias atbaidyti – persirengdavo gąsdinančiais kostiumais ir triukšmaudami vaikščiodavo po kiemus.
Anot Lietuvos egzorcistų asociacijos nario kunigo A.Valkausko, tokios apeigos primena šamanizmą ir gali griauti žmogaus tikėjimą bei gyvenimą, net jei virsta spalvingu žaidimu.
– Kaip vertinate Helovino šventės tradicijas? – paklausėme A.Valkausko.
– Tai yra dvasių garbinimas, sugrįžimas į pagonybę, pagoniško kulto atgimimas. Žmonės tai propaguoja nevalingai, nesąmoningai.
Krikščionybė sukūrė Vakarų Europą. Helovinas eina prieš šią kultūrą. Nesvarbu, juoko forma ar rimtai.
– Dvasios per Heloviną gąsdinamos, kad būtų pavarytos šalin. Kodėl krikščionims tai netinka?
– Krikščioniui jokių dvasių nereikia bijoti. Krikščionis yra žmogus, kuriame veikia Šventoji Dvasia. Jam nieko nereikia gąsdinti ir nieko bijoti. Krikščionis yra visiškai laisvas.
Helovino šventimas – tai grynas šamanizmas. Šamanas gąsdina dvasias, kad tos dvasios pabėgtų. Helovino šventimas lyginant su krikščionybe yra šviesmečiai atgal į tamsą.
Net agnostikui ar ateistui Helovinas neturėtų būti priimtinas. Ši šventė yra dvasių išpažinimas, religijos forma. Netikintis žmogus turėtų paklausti, kokia yra tokio vakaro prasmė, ką jam tai reiškia.
– Net jei tai yra žaidimas?
– Taip. Helovinas nėra žaidimas. Griežtai paėmus, žaidimų dvasių pasaulyje nėra. Ar operaciją gydytojas gali juokais daryti? Ar galiu žaisti santykiais? Galiu, bet tai dažniausiai blogai baigiasi.
Taip ir čia vyksta žaidimas su dvasiomis, su tuo, ko nepažįstu. Krikščionys švęsdami Heloviną išduoda savo įsitikinimus, savo esmę.
Kodėl, tarkime, niekas nesirengia nacių ar sovietų uniformomis? Nes tai atskleidžia kažkokį pasirinkimą ir pažiūras. Su Helovinu tas pats.
Tai savotiškas kontraktas (su piktosiomis dvasiomis. – Red.), dalyvavimas rituale, kuris daro man įtaką.
– Kaip manot, kodėl ši šventė populiarėja ir Lietuvoje?
– Yra daug priežasčių. Viena jų – kad mes iš Vakarų imame viską. Kita – kad mūsų žmonės neturi savų pažiūrų. Esam lyg ir krikščioniška tauta, bet iš tiesų tokia nesame.
Trečia priežastis – žmonės nori pramogų. Gyvename labai didelėje įtampoje. Įtampa Lietuvoje yra pasiekusi maksimumą. Žmonės nori atsipalaiduoti.
Nėra aiškių vertybių. Valdo aistra kuo daugiau visko turėti. Žiniasklaidoje daug negatyvios informacijos. Mums trūksta kantrybės, ištvermės, esame fiziškai netreniruoti, nepratę prie įtempto darbo. Esame labai išlepę.
Ketvirta – nėra rimtos atsakomybės už tai, ką darau. Žmonės įsivaizduoja, kad pajuokaus, pasižais ir nieko nenutiks. Jie nesupranta tikrosios grėsmės, trūksta supratimo.
– Kokios yra tokių, kaip jūs sakot, „pasižaidimų“ grėsmės?
– Pirmiausia, iškrypsta pasaulio suvokimas. Formuojasi visiškai kita pasaulėžiūra, vyksta grįžimas į primityvią religiją.
Nutolstama nuo tikrojo tikėjimo. Nesąmoningu būdu žmonės išpažįsta dvasių pasaulį.
Kartais per tokius nekaltus renginius gali būti tikrų kontaktų su demonais ir apsėdimų. Nebūtinai tai baigiasi apsėdimu, bet vyksta lėtas atkritimas nuo tikėjimo.
Nesakau, kad sudalyvavęs Helovine, žmogus praranda laimingą amžinybę su Dievu, bet eina ta kryptimi. Jis griauna santykį su Dievu, paneigia Kristaus dievystę, o demonas to ir siekia.
– Kaip dvasinės bėdos paveikia psichologinę bei socialinę žmogaus būklę, santykius?
– Psichologiškai žmogus jaučiasi labai prislėgtas. Požymiai gali priminti depresiją. Kartais to negalima įvardinti kaip depresijos, bet žmogus jaučiasi irzlus, perdėtai aistringas.
Būna ir charakterio anomalijų. Žmogus nesivaldo pykdamas, geisdamas. Užvaldo godumo aistra, kai žmogui niekada negana, kai jis griauna santykius vien dėl turėjimo. Kai negali seksualiai pasitenkinti, neranda ramybės, ieško iškreiptų sekso formų, pavyzdžiui, grupinio sekso.
Piktoji dvasia gali daryti įtaką ir per nerimo sutrikimus. Taip pat irzlumą. Žiūrėkit, koks irzlumas gatvėse. Jis gali būti narcizistinio pobūdžio, o gali būti dvasių sukelta charakterio anomalija.
Kaip ir kūno niežėjimas – gali būti psichologinio pobūdžio, gali būti įkvėptas piktosios dvasios. Tai pastebėjo egzorcistai tarptautiniu mastu.
Gali būti priklausomybės – alkoholizmas, narkomanija. Žmogus supranta savo bėdą, bet nesugeba jos valdyti.
Tai – švelnios formos, bet jos labai vargina žmones.
Patys sunkiausi atvejai – tai aukštųjų piktųjų dvasių poveikis, kai žmogus jaučiasi sąmoningas, bet jo gyvenimas slysta iš rankų. Tokie demonai bruka į galvą mintis apie savęs ar kitų žalojimą, naikinimą. Kartais žmonės negali nustoti siekti savižudybės.
Visiškas užvaldymas, kai žmogus praranda laisvę, įvyksta labai retai. Reikia, kad žmogus ilgą laiką intensyviai siektų santykio su piktosiomis dvasiomis ir sutiktų būti mediumas.
– Ar jums yra tekę melstis už varginamą ar apsėstą žmogų, kuris į dvasines bėdas įklimpo per Heloviną?
– Tokio nepamenu.
Tačiau labai dažnai ateina žmonės, kenčiantys nuo iškreiptos pasaulėžiūros. Šito „gėrio“ tikrai labai daug.
Paskutines kelias savaites net nežinojau, kaip žmonėms padėti. Jie visiškai susipainioję. Jei žmogus turi savo pasaulėžiūrą ir pateko į bėdą, tai galiu nurodyti kelią, kaip iš tos bėdos išeiti.
Bet tokiu atveju, kai neturi jokių pažiūrų, net nežinia, nuo ko pradėti. Šiems žmonėms reikia viską pradėti nuo nulio. Jie nesupranta nei kiek yra dievų, nei kaip su Dievu bendrauti, visiškas nulis.
– Kaip Helovinas susijęs su Visų šventųjų švente?
– Niekaip nesusijęs. Visų šventųjų šventė tai yra išpažinimas, kad yra vienas Dievas, kuris veikia žmonėse – per juos jis išreiškia savo gerumą ir galią. Tie žmonės yra labai konkretūs. Jie gyveno tikėjimu ir tas jų gyvenimas davė tam tikrus konkrečius ir aiškius rezultatus.
O Helovinas yra demoniška fiesta, kuri nieko bendro su šventumu, su vienu Dievu-Trejybe neturi.
