Būrėja: „Vaikystėje daužyti aukšti pareigūnai ateina guostis man“

– O vyrai?

Tarp V.Budraitytės klientų – išgalvotais vardais prisistatantys pareigūnai, dėl vaikystėje patirto smurto nedrįstantys kreiptis į psichiatrus.<br>T.Bauro ir 123rf nuotr.
Tarp V.Budraitytės klientų – išgalvotais vardais prisistatantys pareigūnai, dėl vaikystėje patirto smurto nedrįstantys kreiptis į psichiatrus.<br>T.Bauro ir 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Dalia Gudavičiūtė

Feb 9, 2017, 5:58 AM, atnaujinta Apr 10, 2017, 11:51 AM

– Į jus kreipiasi daugybė įvairiausių žmonių – kiek jų yra vaikystėje patyrę smurtą?, – paklausėme V.Budraitytės.

– Nežinau, kokia statistika Lietuvoje, bet mano klientų stastistika tokia: kas antra į mane besikreipianti moteris yra patyrusi smurtą – čia nekalbu apie lengvą pliaukštelėjimą.

– O vyrai?

– Dar dažniau. Nežinau, kodėl Lietuvoje tokie keisti įstatymai. Jei tu pareigūnas, teisėjas, valdininkas, policininkas – taip pat daugybės kitų profesijų atstovas – tu negali kreiptis į psichiatrą. Draudimo nėra, bet tampi nebepatikimas arba netinki toms pareigoms. Ir tuomet jiems lieka kas? Būrėja – tokia kaip aš.

Jie žino, kad niekam nepasakysiu. Net vardų pavardžių nežinau. Užsirašo Jonukas ar Petriukas – ir tiek žinių. Bet matau, kas vyksta.

Depresijos, nemiga, polinkis į alkoholizmą – net aukščiausius postus užimantys žmonės nuo to kenčia.

Smurto Lietuvoje klaikiai daug. Buvau priversta tapti psichologe, nes supratau, kad žmonės ateina pas būrėją pasikalbėti.

– Iš ko matosi, kad žmogus buvo vaikystėje muštas, skriaustas?

– Iš pirmo žvilgsnio vaikystėje išgyvento smurto dažniausiai nesimato. Kartais tai rodo kortos, horoskope yra tam tikrų linijų, inkstų veikla sutrikusi – bet ne visada.

Aš susiduriu su žmonėmis, kurie turi klaikių nuoskaudų iš vaikystės, patirtų savo šeimoje. Jie prisimena siaubą, kurį dažniausiai patyrė iš geriančių tėvų, bet sėkmingai išsikapstė.

Ateina verslininkas: 40 metų, du vaikai, sėkmingas verslas – arba ponia: graži šeima, klestintys vaikai. Abu iš inteligentų šeimų. Net įtarti negalėtum jokio smurto vaikystėje!

Kartą vienas septyniasdešimtmetis pradėjo graudžiai verkti, kad tėvas jį primušė, kai buvo penkerių metų. Žiauriai primušė.

– Kas užauga iš muštų vaikystėje?

– Galiu pasakyti apie tuos, kurie kreipėsi į mane: užauga normalūs ir nemažai pasiekę žmonės, bet su labai didelėmis psichologinėmis problemomis.

Pirmiausia, jiems labai sunku susirasti porą. Kaip bebūtų keista, jie renkasi smurtaujantį sugyventinį.

Net jei mušė ne tave, o tavo mamą – vėliau susirasi tokį vyrą, kuris tave muš.

Baisiausia, kad jei ir susiranda vyrą – tai geriantį. Jos net nežiūri į negeriantį vyrą. Atrodo, bėk nuo to geriančio – bet joms į pasąmonę įkalta.

Net žinodamos, kad nieko gero iš to nebus, moterys kiša kilpą į galvą.

– O vyrai renkasi smurtaujančią moterį?

– Aš su tuo nesusidūriau. Per trisdešimt metų tik kartą vyras minėjo, kad žmona jį daužo.

Bet smurto aplinkoje išaugęs žmogus jaučia nerimą.

Mes labai agresyvi tauta. Kodėl užsieniečiai mums atrodo kaip medūzos: „pardon – pardon“, kodėl stebimės, kad Niujorke visi vairuotojai mandagūs?

– Ar jūsų klientai pasakoja, kad muša vaikus?

– Jokiu būdu – visi aiškina, kokie jie geručiai: „Mane mušė – bet aš savo vaikų nemušu“. Bet ateina jų vaikas ir pasakoja, kad tėvas sadistas. O tėvui atrodo, kad jis labai švelnus, palyginus su tuo, kaip mušė jį patį. Jie net nesuvokia, kad smurtauja. Kas čia tokio, kad sūnus savaitę į fizinio lavinimo pamokas negali eiti.

Be to, tėvai žaloja savo vaikus paauglius – stumdo, laiko už gerklės. Jiems atrodo, kad taip rungiasi. Jau nekalbu apie keiksmažodžius – rėkimus, grasinimus nužudyti. Po to pažada vaikui kokią nors dovaną, pavyzdžiui, brangią mašiną – ir jis niekam nesiskundžia.

Kai praneša, kad vaikas namuose nusižudė dėl problemų mokykloje – niekada netikiu. Jie žudosi todėl, kad jų tėvų šeimoje, nors ir išoriškai tvarkingoje, yra smurtaujama.

– Nuo kokio amžiaus prasideda nemušti Lietuvos gyventojai?

– Sakyčiau, nemuštųjų karta dar neprasidėjo. Vienas kitas nemuštas. Dar negalima kalbėti apie kartą, kurie negavo beržinės košės.

Iš mano klientų patirties – šešiasdešimtmečių karta gaudavo diržo už prastus pažymius, praleistas pamokas, gal bernus pagaudavo rūkančius.

Mano anūkų karta mažiau gauna mušti. Bet mūsų karta gavo pylos visi daugmaž vienodai, o dabar išsiskyrė: vieni negauna visai, kiti gauna labai daug.

– Kas, jūsų nuomone, galėtų pakeisti šią situaciją?

– Tik įstatymai. Ir kai kaimynai nebijos skambinti į policiją ir pranešti, kad šalia yra mušamas vaikas.

– Bet tai reiškia, kad jūs turėsite mažiau klientų?

– Klientų man užteks!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.