„Jauni seniai“ tiesiog pavargę nuo gyvenimo ir jaučiasi seni. Tokį polinkį susenti anksčiau laiko turi kai kurie Zodiako ženklai.
Jautis
Jaučiai gimsta ir iš karto pavirsta senukai, kurie dar sėdėdami ant naktipuodžio pradeda mokyti suaugusiuosius apie gyvenimą, į pasaulį žiūri atsargiai ir iš visur laukia nemalonumų. Pasaulis žiūri į juos tokiomis pat akimis ir jiems augant pateikia savo pretenzijas, išpildo baimes ir patvirtina jų teigiamą tiesą: gyvenimas – mirtinai pavojingas reikalas! Kaip nuo tokių išgyvenimų nesusenti anksčiau laiko?
Jaučiai gyvena nuolatinėje įtampoje. Nenuostabu, kad jie greičiau perdega, tampa emociškai skurdūs, abejingi, ciniški. Bėgant metams visa tai tik gilėja. Ne paskutinį vaidmenį Jaučių dvasiniam senėjimui vaidina jų begalinis užsispyrimas. Laikas daro šiuos žmones vis mažiau lanksčius – ir fizine, ir psichologine prasme. Jaučiai nesiekia mokytis apeiti gyvenimo kliūtis, nes yra įsitikinę – jos pačios privalo pasitraukti.
Mergelė
Mergelė – dar vienas ženklas, kuris gimsta jau pasenęs. Jos dar vystykluose atrodo viską mačiusios. Tiesa, Mergelės turi ir kai ką iš seniokiškos išminties – jos racionalios, ne pagal metus išsivysčiusios, protingos ir toliaregiškos. Bet, deja, Mergelės viską mato taip kritiškai, kad jau sulaukusios dvidešimties pradeda niurzgėti ir dejuoti, kad joms labai nepatinka tai, ką mato. Prie to prisideda seniokiškas burbėjimas, nepasitenkinimas ir pyktis. O ar pikta siela gali būti jauna?
Viską dar labiau pagilina padidintas Mergelių reiklumas aplinkiniams ir sau. Bet lūkesčiai neskuba pildytis. Su aplinkiniais viskas suprantama. Jais visi nepatenkinti. Tačiau pačioms sau Mergelės galėtų būti ir atlaidesnės. Neįmanoma lopšelyje tapti mokslininku, o pradinėse klasėse – Nobelio premijos laureatu. Šio ženklo atstovai pernelyg anksti siekia užkariauti visas viršūnes ir realizuoti save visuose socialiniuose vaidmenyse. Kai pagal jų griežčiausią planą tai nepavyksta, jos užgraužia save. Dėl to vidinis Mergelių pasaulis stipriai „susidėvi“, o siela sensta.
Vėžys
Vėžiai, skirtingai nuo prieš tai aprašytų ženklų, senatvę tiesiog patys prisišaukia. Toks noras jiems kyla dažnai paauglystėje, kai vaikams nepakanka supratimo ir pagarbos. Jauniems Vėžiams atrodo, kad kuo anksčiau jie įgis svarbaus suaugusiojo reputaciją, tuo suprantamesnis taps gyvenimas, o žmonės juos gerbs ir net prisibijos. Suaugėliškumą, deja, Vėžiai supranta kaip hiperatsakingumą, kovą, išgyvenimą. Ir jie išgyvena, kariaudami su blogu pasauliu, kuris dosnus problemų, bet šykštus pripažinimo ir šlovės.
Tai Vėžius priveda prie nusivylimo gyvenimu. Juos slegia amžinos depresijos ir apatijos, pasireiškia abejingumas ir pasauliui, ir sau. Motyvacijos nebuvimas sendina ne tik viduje, bet ir išoriškai. Įkandin prikimba visas vagonas ligų, dėl to dejonės ir skundimasis gyvenimu tik sustiprėja. Ir čia Vėžiams reikėtų sustoti ir nusimesti tą amžiaus neatitinkančią naštą. Bet ne! Jie dar labiau apauga suaugusiųjų problemomis, o gyvenimo kartelę iškelia aukščiau savo nosies. Reikalavimai tampa nesuderinami su galimybėmis, ir Vėžiai pakliūva į tuos pačius spąstus, naiviai manydami, kad greita senatvė juos išvaduos iš jaunystės problemų.
Žuvys
Dėl Žuvų pirmalaikio psichologinio senėjimo apmaudžiausia. Jų neįprastai didelio jaunystės potencialo galėtų pakakti visam gyvenimui. Bet kartais Žuvys to nė neįtaria. Joms patogu būti „pasenusioms“ – pasyvioms, be iniciatyvos, be judesio, be džiaugsmo. Tokiems visuomenė pamažina reikalavimus ir nelaukia aktyvaus gyvenimo, kuriame reikia nuolat įrodinėti savo reikšmingumą ir atsikariauti savo vietą po saule. Žuvys netrokšta kariauti ir kovoti. Jos plaukia pasroviui. Ir tai jų gyvenimo maksimumas. Dauguma šio ženklo žmonių užsidaro vidiniame pasaulyje. Išorėje ne taip pastebima, kad jie per anksti suseno.
Bet kokiame amžiuje Žuvys su pavydu žiūri į bendraamžius, kurie pilni jėgų ir gyvenimo energijos. Bet jos niekada dėl to neprisipažins. Greičiau pradės nuvertinti amžinai dvasiškai jaunų žmonių poziciją. Jos laipsniškai atsisako visaverčio bendravimo arba pavirsta į seniokiškus draugus burbeklius. Jų pasaulis Žuvims artimesnis ir suprantamesnis. Čia ir yra jų didžioji klaida. Atjauninti savo vidinį pasaulį galima, į jį įsileidus dvasiškai jaunų žmonių.
