Linksma ir nerūpestinga vaikystė prabėga greitai, artėja laikas, kai jūsų mažoji atžala pirmąjį kartą pravers mokyklos duris. Nežinodamas, kas jo laukia už šio nepažįstamo pastato durų, dažnas būsimas pirmokėlis jaučia nerimą ir baimę. Ne paslaptis, kad mokykloje jo laukia permainos: jis susidurs su dar griežtesnės struktūros dienos režimu, mokysis vadovautis ne vien žodeliu „noriu“, bet vis dažniau girdės ir „privalai“ arba „reikia“. Kaip tinkamai paruošti vaiką šiam svarbiam žingsniui? Tai klausimas, kylantis ne vienam rūpestingam tėvui ir mamai. Juk sėkminga pradžia mokykloje, rimtas požiūris į mokymąsi nuo pat pirmųjų mokyklos dienų ir metų turės įtakos vaiko ateičiai, jo gebėjimui atrasti savo vietą gyvenime.
Nupieškite realistišką mokyklos paveikslą
Paprastai tėveliai apie mokyklos ir pirmosios mokytojos pasirinkimą pradeda svarstyti gana anksti. Prieš išleidžiant vaiką į ugdymo įstaigą, dažniausiai domimasi mokyklos aplinka, joje puoselėjamomis tradicijomis, vertybėmis, pirmosios mokytojos patirtimi ir kompetencijomis, taip pat ir pedagogo gebėjimu sudominti mokinius, pažadinti vaikų smalsumą ir meilę žinioms, norą nuveikti gerus darbus, tobulėti. Jau vasaros pradžioje kartu su savo mažyliu apsilankykite mokykloje, susipažinkite su būsima mokytoja, mokyklos aplinka. Mokytojas turės galimybę užmegzti pirmąjį kontaktą su vaiku ir jumis, pasikalbėti, pažinti būsimo mokinio ypatumus, būdo bruožus. Net ir trumpas pokalbis su būsima mokytoja paprastai suteikia vaikui pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais jausmą, garantuoja tam tikrą saugumą bei palengvina vaiko atsiskyrimą nuo tėvų rugsėjį.
Nuteikite vaikus, kad nuo rudens jie eis į mokyklą, kur mokysis naujų dalykų, susipažins su naujais draugais, mokytojais. Papasakokite, kokias galimybes žmogaus gyvenime atveria žinios ir įgyti įgūdžiai. Kadangi vaikus ugdome pirmiausia savo pavyzdžiu, svarbu jiems parodyti savo mokymosi patirtį, pasidalyti, kuo dabar džiaugiatės, o dėl ko apgailestaujate, prisiminti mokykloje praleistus metus, pasvarstyti, ką darytume kitaip, jei turėtumėte dar vieną galimybę lankyti ir baigti mokyklą. Didžiausia klaida – gąsdinti savo vaikus mokykla, mokytojais, tuo, kaip nelengva bus mokytis. Negatyvios tėvų kalbos dažniausiai ir sukelia mokyklos baimę, o kartais – net ir išankstinį priešiškumą mokyklai, mokymosi procesui.
Tėveliai, rengdami vaiką naujam gyvenimo etapui, galėtų prisiminti ir papasakoti, kaip patys jautėsi mokykloje pirmąjį rugsėjį, su kokiomis kliūtimis susidūrė ir kaip jas įveikė, ką įdomaus ir juokingo prisimena iš mokyklinių laikų. Parodykite mažyliui, jog mokytis gali būti smagu, malonu ir įdomu. Nupieškite realistišką mokyklos gyvenimo paveikslą – joje jam teks patirti ne tik smagių dalykų, čia jo lauks atsakomybė, darbas, įvairios kliūtys, netikėtumai. Paklauskite mažylio, kaip jis įsivaizduoja mokyklą, ką apie ją norėtų išgirsti iš jūsų lūpų, taip pat – kas jam kelia nerimą ar baimę. Informuokite jį, kokios pagalbos kilus sunkumams mokykloje gali tikėtis iš mokytojų, socialinio darbuotojo, psichologo. Tėvai kartais nuogąstauja, kad savo vaikams negali suteikti tiek galimybių, kiek norėtų. Dėl to būkštaujantiems suaugusiesiems noriu priminti paprastą tiesą, jog jūsų pareiga yra atiduoti pirmiausia tai, ką turite geriausia. Stenkitės kuo dažniau padrąsinti vaiką, tikėkite jo sėkme – tai suteiks jam tvirtumo, tikėjimo savo jėgomis. Įkvėpkite savo atžalai norą mokytis, siekti žinių, tegul jis žino, kad mokykloje užsiimama rimta, tačiau naudinga ir tėvų vertinama veikla – mokymusi. Formuokite pozityvų požiūrį į mokymąsi, skatinkite domėjimąsi knygomis, žiniomis ir pačia mokykla.
Lavinkite vaiko dėmesingumą
Siekiant geresnės adaptacijos mokykloje svarbu lavinti vaiko socialinius gebėjimus, drausmingumą, organizuotumą, savitvardą. Vaiko mokymosi sėkmę lemia daugelis veiksnių, vienas iš jų – gebėjimas susikaupti ir ilgesnį laiką išlaikyti dėmesį. Dėmesio komponentų, t. y. dėmesio apimties, paskirstymo, perkėlimo ir išlaikymo, ypatumai yra svarbūs mokantis skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Vaikas, gebantis išlaikyti dėmesį, lengviau planuoja savo veiksmus, veiklą. Planavimo gebėjimai svarbūs suvokiant schemas, pavyzdžius, grafinius ženklus.
Stebėkite vaiką užsiimantį kokia nors veikla arba kalbantį su jumis – kiek laiko jis išbūna susikaupęs, kas išblaško jo dėmesį? Nustatyta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas geba susikaupti aktyviam mokymuisi apytikriai tiek minučių, kiek jam metų. Artėjant septintajam gimtadieniui, svarbu, kad mažylis būtų pajėgus išlaikyti dėmesį mažiausiai 10 minučių. Puiku, jei jis geba susikaupęs atkakliai dirbti, mokytis iki 20 minučių. Skatinkite mažylį vienu metu atlikti vieną darbą bei reikalauti pradėtą užduotį ar darbą atlikti iki galo. Jei jam kyla sunkumų išlaikyti dėmesį, tuomet visuomet pateikdamas užduotį, įsitikinkite, ar vaikas ją išgirdo. Užduotys vaikui šiuo amžiaus tarpsniu turi būti konkrečios, aiškios ir išbaigtos. Pateikite įveikiamas užduotis, kad jos būtų tik vos sunkesnės už jo gebėjimus. Duodamas atlikti darbą, stenkitės vaikui žiūrėti į akis, o jeigu tai nepadeda, švelniai jį palieskite ar net laikykite už rankos.
