Kiekvienam bent kartais reikia pabūti vieniems. Persisotiname žmonių, santykių, pavargstame prisitaikyti, stengtis būti geresni, protingesni, gražesni. Psichologų teigimu, net vienas vakaras vienumoje gali įkrauti išsekusias mūsų baterijas.
Kai niekas nemato...
„Vienas namuose tu darai, ką noooori, vienas namuose daug ką apgalvoji; niekas nežinos, apie ką svajoji, nesužinooooos…“ – skamba galvoje kvaila daina. Tačiau laiko, kai darai, ką nori, kai niekas nemato ir niekas negirdi, iš tiesų kartais reikia. Kiek – individualus dalykas: vienam keleto vakarų ar dienų per savaitę, kitam savaitgalio per pusmetį. Iš patirties žinau, kaip gera kartais žinoti, kad liksi viena, kad ir kaip gerai sutartumei su šeima, kambariokais ar gyvenimo meile.
Užtrenkusi duris iš vidaus kartais sušoku mini pergalės šokį ir… einu žiūrėti seilėtų romantiškų filmų, skaityti pigių paskalų žurnalų, sušlamšti nepadoriai daug šokolado ar greitmaisčio, įlįsti į spintos gilumą ir matuotis dalykėlius, kuriuos paskutinį kartą vilkėjau paauglystėje ir su kuriais turbūt niekada viešumoje nebepasirodysiu, bet kartais smalsu, ar vis dar tinka. Ieškodama informacijos, ką žmonės veikia vienumoje, įsitikinau, kad taip kvailai elgiuosi ne viena. Dažnas naudodamasis proga visą dieną neišlenda iš pižamos ar chalato, valgo daugiau nesveiko maisto, vėliau eina miegoti, žaidžia kompiuterinius žaidimus, nesitvarko. Kalifornijos universiteto profesorės Bellos Depaulo apklausoje dalyvavę žmonės taip pat teigė geriantys šampaną vonioje 8 ryto, žaidžiantys kompiuteriu 10 valandų be sustojimo, valgantys picą per pusryčius, pietus ir vakarienę. Tai tarsi trumpas protestas prieš visuomenės normas ir kontrolės laikymas savo rankose. Tik patys renkamės, kokį filmą žiūrėti, kokiu garsu klausytis muzikos, kada eiti miegoti, ką valgyti, rengtis ir t. t.
Žmonėms, gyvenantiems kaime ar kitose retai apgyvendintose vietovėse arba dirbantiems vieniems, gali kilti priešingų problemų – draugijos, bendravimo trūkumo. Tačiau miesto džiunglėse vienumos akimirkos trūksta kaip gryno oro. Dėl judriojo ryšio esame pasiekiami beveik visur ir visada, o „dingimas“ iš ryšio zonos sukelia įtarimų, nepasitenkinimą, tačiau būtent jis gali išgelbėti nuo pervargimo, pykčio, nepasitenkinimo. Tik „vartoti“ tai reikia tinkamomis dozėmis.
„Buvimas vienumoje suteikia galią reguliuoti savo gyvenimą. Jis gali išmokyti narsos ir gebėjimo patenkinti savo poreikius. Laikas vienumoje padeda atkurti energiją, vienumos ramybė ir tyla suteikia reikalingą poilsį, leidžia atrasti slapčiausius troškimus, skatina smalsumą. Laikas vienumoje – gyvenimo variklis“, – teigia psichologė Ester Buchholz. Tai nereiškia, kad privalome būti vieni namuose. Gelbsti ir maži ritualai –rytinė kava ir laikraščio skaitymas ar vakaras su knyga, kai sutuoktinis, vaikai, bendrabučiai, artimieji miega ar užsiima savo mėgstama veikla. „Žmogaus laimei vienodai svarbus tiek santykis su aplinkiniais, tiek buvimas vienam. Net motina gamta sukūrė miegą, kad pailsėtume. Bet dabar daugelis miega nepakankamai, kenčia nuo miego sutrikimų, todėl poreikis pabūti vienumoje dar didesnis nei bet kada“, – sako E. Buchholz.
