Metams bėgant išrinktųjų ratas gerokai susiaurėja
Labai svarbi priežastis, kodėl didėja vienišių gretos, kad jie kelia pernelyg didelius reikalavimus savo potencialiems partneriams. Arba priešingai – tiksliai ir aiškiai neįsivaizduoja, koks gyvenimo palydovas jam reikalingas. Nors daug linkusių manyti, kad jiems skirtas žmogus tikrai kažkur yra, tačiau kol kas likimas nepalankus - nesuvedė su tuo žmogumi.
Kai žmogui 18-20 metų, jis galvoja, kad galėtų būti laimingas su bet kuriuo jo amžiaus žmogumi. Pavyzdžiui, buvusiu bendraklasiu, kurso draugu, kolega ar kaimynu. Kadangi jauni žmonės neturi gyvenimiškos patirties, jie nėra išrankūs ir jiems daug kas patinka.
Tačiau metams bėgant išrinktųjų ratas gerokai susiaurėja. Todėl, kad jau daug kas būna sukūrę šeimas. O, žinia, kurti laimę ant kitų nelaimės - ne taip lengva, kaip tuščioje vietoje, kai visi aplink – viengungiai. Ir todėl, kad tada reikalavimai potencialiam kandidatui būna labiau aiškūs ir tikslūs. Nes visai ne taip seniai buvę vaikinai tampa asmenybėmis, kiekvienas su savo principais, nuostatomis ir ambicijomis. O ne vienas iš jų būna ne tik reiklus sau, bet ir partnerėms, todėl dažnai net nemato reikalo gaišti laiką ir susitikinėti su jomis.
Tuo tarpu kitas būna nieko prieš gyventi moters sąskaita ir iki paryčių ramiai leisti laiką naktiniame klube ar iki išnaktų stebėti sporto laidas. Tretiems neužtenka ryžto ir drąsos eiti prieš savo mamų valią, nors ir mėgina nesėkmingai įrodyti, kad mergina ne tokia ir bloga, kaip mama įsivaizduoja. O vis daugiau moterų su metais nebenori kęsti šalia savęs kažką vien dėl to, kad nebūtų viena.
Moterys nori jaustis kaip už mūro sienos
Sakoma, kad šeimoje svarbiausia ne meilė, o pagarba. Tačiau šiaip sau pagarba neatsiranda. Ją reikia užsitarnauti. O jeigu tam nėra nei vieno motyvo? Žinoma, pats vyras visados atras priežastį, kodėl jį reikėtų gerbti. Pavyzdžiui, gal jis pora metų iš eilės paimdavo vaiką iš darželio. O kodėl ne priežastis? Arba reguliariai išneša šiukšles. Arba (o, stebukle!) pavalgęs išsiplovė savo indus. Todėl sutuoktinis drąsiai žvelgdamas į amžinai paniurusios žmonos akis ištaria: „Tu geriau į kitus pažiūrėk. Kitoms moterims daug blogiau: vyrai geria ir turi meilužes“.
„Gal ir banaliai skamba, bet man tikrai reikia patikimo vyro, kad jausčiausi kaip už mūro sienos. Mano pirmasis vyras toks nebuvo. Jis greitai ėmė dairytis į kitas, ieškodamas naujų pojūčių ir nuotykių. Tik tada supratau, kad jis dar nėra subrendęs santuokai, neišsilakstė, ne jo jėgoms laikytis sutuoktinio pareigų. Todėl man labiau imponuoja atsakingi, nebijantys įsipareigoti vyrai. Deja, tarp laisvų vyrų tokio nesutikau nei vieno, o vilioti vedusį, kad jis paliktų žmoną, vaikus, nenoriu“, - taip atviravo viena moterų.
Iki šiol neatranda tos, kurios reikia
Nežada artimiausiu metu palikti vienišių gretų ir iki šiol nevedęs 32 metų Tomas: “Esu baigęs prestižinį universitetą, gavau gerą darbą, turiu savo butą miesto centre. Viską pasiekiau gyvenime pats. Bet draugai ir pažįstami nesupranta: kaip aš toks patrauklus, nemažai uždirbantis ir materialiai apsirūpinęs vis dar vienišius. O galiu paaiškinti labai paprastai: todėl, kad neatrandu merginos, kurios man reikia. Iš karto pasakysiu: man tikrai nereikia emancipuotos žmonos, kuri per dienas sėdėtų darbe ir posėdžiuose, nenorėčiau kad ji užimtų vadovaujančių pareigų. Nes tada namuose ji nuolat galvotų apie darbą, būtų nervinga, įsitempusi ir darytų ataskaitas, kurių nesuspėtų darbe. Ir dėl savo tokio didelio užimtumo, maitintų mane pusfabrikačiais. Ir dar pasakytų, kad artimiausiu metu ji nesiruošia gimdyti vaikų, nes dabar ji siekia karjeros aukštumų. Užtenka, aš savo darbe prisižiūriu į tas karjeros moteris“.
Anot pašnekovo, jis norėtų ramios, be didelių ambicijų moters, kuriai labiau rūpėtų namai. Norėtų būtent žmonos, o ne verslo partnerės, kuri per vakarienę kalbėtų su juo apie kainas, akcijas ir valiutų kursus. Taip pat vyras neslepia, kad jo būsima žmona būtų protinga ir intelektuali, kad su ja būtų įdomu. „Tačiau nenorėčiau, kad ji sėdėtų namuose. Tegul ji dirba. Dabar daug moterų siekia būti nepriklausomos, turėti savo pinigų, o aš priešingai – vesčiau tą, kuri nebijotų būti bent iš dalies finansiškai priklausoma nuo manęs. Beje, o kodėl ji turėtų bijoti? Juk aš jai būčiau ne svetimas žmogus“.
Kas žino, gal ir pasiseks tiems žmonėms, gal ir atras tai, ko ieško. Juk ne veltui sakoma, kad svarbiausia - žinoti, ko nori.
