Nors manoma, kad tokie priepuoliai pasitaiko tik retkarčiais, moterį jie ištisus metus kankino kasdien – neapleido negatyvios mintys, rūpestis, vargino nemiga. Naujai atlikta apklausa parodė, jog taip dažnai jaučiasi vis daugiau suaugusiųjų, o dėl panikos pas gydytojus besilankančių pacientų skaičius Didžiojoje Britanijoje nuo 2007-ųjų padidėjo net keturis kartus. Dėl panašaus elgesio vienoje klinikoje gydomas net penkerių metų vaikas, rašo dailymail.co.uk.
Tyrimai rodo, jog per pastaruosius dvylika mėnesių gydytojų išrašytų antidepresantų kiekis padidėjo net 9,1 procento, kurių didžioji dalis teko asmenims, patiriantiems panikos atakas. Ekspertai mano, kad tokias tendencijas lemia ekonominiai sunkumai, socialinio gyvenimo persikėlimas į internetinę erdvę, būtinybė būti pasiekiamam visą parą.
Pastebėta, jog nemažai žmonių į specialistus kreipiasi tik tada, kai depresija bei nerimas jau būna palikę žymę sveikatoje, o gydytojai tai užglaistyti bando įvairiomis piliulėmis, kurios jau tapo modernaus žmogaus kasdienybės atributu.
Depresija ir nuolatinis nerimas turi nemažai bendrų simptomų, neretai šie du reiškiniai susilieja arba pakeičia vienas kitą. Vis tik nerimo arba panikos priepuoliai išsiskiria tuo, jog ryškiai matomi fiziniai simptomai, teigia vienos labdaringos organizacijos vadovė Beth Murphy: „Ne visi besinervinantys žmonės patiria priepuolius, tačiau daugumai tai yra reali grėsmė. Simptomus atpažinti išties nesunku – padidėjęs kraujospūdis, laikinas apsvaigimas, prakaitavimas, drebulys, alpimas. Svarbi ir emocinė pusė, nes žmogus negali susikaupti ir pakęsti, kai į jį tiesiog žiūrima.“
Nors nerimas nėra svetimas nė vienam žmogui, tai tampa liga, kai panašus jausmas išgyvenamas net paprasčiausiose gyvenimiškose situacijose, teigia daktarė Gillian Butler, parašiusi ne vieną knygą apie žmogaus psichologiją: „Mes visi pažįstame nerimą. Jį jaučiame dėl streso, tačiau kartais jis būna toks nepakeliamas, jog asmuo palūžta, dingsta pasitikėjimas savo jėgomis. Taigi jei depresija yra kažko praradimo praeityje rezultatas, nerimas rodo, jog žmogus tiesiog baiminasi ateities ir į ją žiūri itin pesimistiškai.“
Nors ekspertai sutinka, kad įvairūs antidepresantai bei raminamieji gali padėti suvaldyti trumpalaikį nerimą, patirtą po traumos ar netekus artimo žmogaus, svarbiausia vis tik laikoma terapija, vadinama CBT (cognitive behavioural therapy – kognityvinė elgesio terapija) – jos tikslas yra padėti asmeniui neigiamas mintis bei elgesį pakeisti teigiamu mąstymu.
Daktaras Paulas Blenkironas, konsultuojantis psichiatras vienoje Jorko ligoninių, teigia: „Psichologinių problemų turintys asmenys yra linkę nerimauti net dėl paties nerimo jausmo. Mes stengiamės pacientams įteigti, jog blogiausia, ką jie gali daryti, yra mąstyti, jog žmogus privalo visada būti laimingas ir patenkintas. Žymiai geriau yra sau tiesiog pasakyti, jog nerimauti yra normalu ir iškilusios problemos tikrai nėra mirtinos.“
Nepaisant to, kad vyriausybė nuolat investuoja į naujų terapeutų ruošimą, galinčių dirbti su CBT sistema, statistika rodo, jog vienas iš penkių pacientų terapijos turi laukti daugiau nei metus. Ekspertai baiminasi, jog problemą malšindami receptiniais raminamaisiais, gydytojai daro didžiulę žalą, nors CBT yra žymiai efektyvesnė.
Problema darosi vis ūmesnė, nes nerimą ir panikos priepuolius kai kurie gydytojai jau vadina madingais – neseniai paskelbta, kad net britiškojo „Vogue“ redaktorė Alexandra Shulman susiduria su šia bėda ir nuolat vartoja „Xanax“ tabletes, kurias vadina savo talismanu.
Universitetinėje Londono ligoninėje dirbanti daktarė Joanna Moncrieff taip pat perspėja, jog reikėtų nustoti nerimą malšinti medikamentais, nes tai situaciją tik pablogina: „Labai paprasta ir populiaru ant kai kurių ligų užklijuoti etiketę „Modernaus žmogaus normali liga“ ir taip ne tik pardavinėti daugiau vaistų, bet ir leisti politikams bei visuomenei nepastebėti tikrųjų ligos priežasčių. Nerimas ir panika gali būti chroniškos problemos, tačiau vartojant vaistus efektas tėra trumpalaikis.“
Daktarė J. Moncrieff baiminasi, kad didelių antidepresantų dozių dėl galimo pripratimo neskiriantys gydytojai gali pacientams skirti nedideles dozes neuroleptikų. Tiesa, juos vartojant gali pasireikšti nemažai pavojingų šalutinių efektų – neuroleptikai gali sukelti aritmiją, nulemti širdies priepuolį, įvairias širdies ligas bei net nutukimą.
Vis tik privatus Londone dirbantis psichiatras Cosmo Hallstromas sako, jog kartais būtent medikamentai gali padėti įveikti pačius sunkiausius ligos atvejus: „Savo klinikoje leidžiu pacientams ilgą laiką vartoti įvairius medikamentus, nes neretai tik jie gali būti veiksmingiausia išeitis. Tiesa, pacientus nuolat prižiūriu ir stebiu, ar vaistai nekelia liguisto potraukio. Nors daugelis su manimi nesutiktų ir aš pats pripažįstu, jog šitoks gydymas nėra idealus, mano praktika rodo, kad jis – gerokai efektyvesnis nei aternatyvūs metodai.“ Psichiatras pabrėžia, jog neseniai Jungtinėje Karalystėje pradėti leisti skirti naują vaistą pregabaliną – antikonvulsantą, kurį vartoja ir epilepsija sergantys žmonės.
Nuo panikos priepuolių kentėjusiai Veronique medikamentai vis tik nepadėjo, nes, gydytojui išrašius lengvų raminamųjų, sesele dirbanti moteris suvokė, kad tai – tik trumpalaikė išeitis. Taigi Veronique pradėjo CBT kursą, kuris leido ne tik suvaldyti nerimą, bet ir suprasti jo priežastis: „Suvokiau, jog didžioji dalis mano negatyvių minčių buvo apie mirtį, nes anksti praradau savo senelius bei tėtį. CBT man padėjo suprasti, kad mirties bijo visi ir svarbiausia yra mėgautis dabartimi.“
