Kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija prasideda nuo vaikystės. O pozicija, kurią siekiama užimti jau suaugus, formuojasi dar vaikystėje. Jei vaikas kartą pastebėjo, kad verta užriesti nosį, kai jis yra pagiriamas, kad verta apskųsti kiemo mušeikas, nes suaugusieji atskuba į pagalbą, tikėtina, kad suaugęs jis bus linkęs užimti aukos poziciją. Kodėl? Nes:
1. Visada atsiras gynėjas, kuris supras, padės ir išgelbės.
2. Malonu jaustis kankinio vaidmenyje.
3. Visi gaili ir niekas nedrįsta nuskriausti.
4. Galima nesistengti ir nedėti pastangų profesinėje veikloje arba asmeninio tobulėjimo srityje.
Tačiau žmogus, užėmęs aukos poziciją, neretai iš sėkmingo ir stipraus žmogaus siurbia ne tik materialinius, bet ir dvasinius resursus. Be to, intuityviai pajunta, kai gynėjui išsenka jėgos arba noras padėti, tada ima rodyti didesnį dėmesį ir šlietis prie kito geradario. Jų šūkis: „Nesipriešinti aplinkybėms, bet pasinaudoti maksimaliai naudingomis sąlygomis“. Tačiau ar iš tikrųjų naudinga būti auka?
Štai ką praranda žmogus, laikydamasis tvirtai įsikabinęs aukos pozicijos:
1. Kitų žmonių pagarbą.
2. Sugebėjimą savarankiškai priimti sprendimus ir veikti.
3. Pozityvų požiūrį į pasaulį ir aplinkinius.
4. Viltį, kad viskas pasikeis į gerąją pusę.
5. Viltį, kad pasiseks.
6. Savigarbos ir orumo jausmą.
Yra ir kitų akivaizdžių minusų aukos pozicijoje. Paimkime, kad ir teoriją, jog prievartos auka dažniausiai tampa vaikas ar suaugęs žmogus, kuriam būdingas aukos charakteris. Todėl vyras tironas paprastai renkasi sau į žmonas tylenę merginą, o maniakas greičiau užpuola užguitą, nepasitikintį savimi žmogų. Todėl ne tik trumpučiu sijonėliu seganti mergina, bet ir įžūli, ryški, stipri asmenybė turės mažiau šansų būti užpulta ir išprievartauta, nei mergina pilka pelytė. Тačiau žmonės, ypač moterys, kurios linkusios laikytis aukos pozicijos, turėtų susimąstyti dėl savo elgesio:
1. Reikėtų pradėti nuo savo išvaizdos. Aukos paprastai į tai numoja ranka. Ar prisimenate, kada paskutinį kartą lankėtės pas kirpėją? O kada atnaujinote savo drabužinę?
2. Puoškitės ne tik pati, bet ir savo aplinką. Ne pro šalį būtų ir generalinė tvarka namuose, per kurią galima atsikratyti daug nereikalingų daiktų. Įpraskite nuolat palaikyti tvarką namuose.
3. Susidarykite sau sąrašą: „Ką norėčiau padaryti?“ ir įrašykite į jį visus savo planus bei idėjas. Tegul tai bus ir jūsų veiksmų planas ir pradėkite po truputį jį įgyvendinti.
4. Neleiskite, kad bloga nuotaika taptų jūsų įprasta būsena. Kai tik pajusite liūdesį, pasistenkite įveikti tą būseną kuo tik norite: pasivaikščiojimu lauke, sportavimu, įdomaus filmo peržiūrėjimu ar muzikos klausymu. Galų gale net gardžiu patiekalu, pagamintu namuose (kol gaminsite, garantuotai atitrūksite nuo liūdnų minčių).
5. Prieš priimdami kažkieno pagalbą susimąstykite, o gal bus geriau, jei pamėginsite vienas įveikti sunkumus?
6. Susiraskite sau mėgstamą užsiėmimą ir pasistenkite padaryti taip, kad ilgainiui jums tai būtų ir uždarbis. Labai svarbu gauti apdovanojimą už tai, ką darote. Galų gale žmogus, užsidirbantis bent pragyvenimui, jau ne auka.
