Bo Haengas – tai naujasis K. Marčiulyno vardas.
Netoli Pietų Korėjos sostinės Seulo įsikūręs lietuvis po meditacijos mokymų ir išbandymų 2001 metais tapo vienuoliu.
Dabar jis keliauja po pasaulio dzenbudizmo centrus, neretai atvyksta į Lietuvą, yra išleidęs knygą „Laiškai iš Drakono kalnų”. Pernai rudenį Kęstutis per Lietuvos miestus keliavo su monospektakliu „Auksinė šventykla”.
Kodėl kaunietis aktorius pasirinko vienuolio kelią? Ir būtent budistų vienuolio?
„Norėjau iš savęs išvalyti šiukšles, iššvarinti save iki nušvitimo”, – yra sakęs aktorius.
Dzenbudizmą jis pradėjo praktikuoti dar 1989 metais gyvendamas Kaune – tuo aktorių sudomino į Lietuvą atvykęs dzenbudizmo meistras Seung Sahnas.
„Aš tapau vienuoliu ne dėl to, kad atsiribočiau nuo tariamai nesėkmingo savo gyvenimo, kur nors užsidaryčiau, užsisklęsčiau. Aš niekada neišgyvenau dėl savo praeities, kai turėjau nelabai gerų pomėgių, kurie dabar man atrodo nepriimtini. Ir ne idėja apie vienuolystę užbūrė mane.
Tuo metu viską lėmė mokytojo įspūdis – geresnio žmogaus už jį nebuvau sutikęs. Vienuoliu tapau, nes norėjau būti drauge su savo dvasiniu mokytoju ir jo mokymą pažinti iš arčiau”, – yra sakęs buvęs aktorius.
Dzenbudizmo praktika jam padeda bendrauti su žmonėmis – dabar Kęstutis tikina geriau juos pažįstąs.
Dvasinio tobulėjimo kelias yra skirtas tam, kad vienuoliai, įgiję dvasinės harmonijos ir vidinės ramybės, galėtų kitiems padėti rasti dvasinę pusiausvyrą.
„Mes nesėdime užsidarę celėse – einame bendrauti su žmonėmis. Mūsų tikslas – padėti kitam, o ne sau. Taip tobulėji ir pats”, – aiškino vienuolis.
Pagrindinis Bo Haengo tikslas – bendrauti su žmonėmis, kalbėtis apie jų problemas. Tai nėra lengvas darbas – jis sekina ir vargina.
Meditacija, pasak vienuolio, taip pat nėra lengva veikla. „Netiesa, kad meditacija – ramybė, atsipalaidavimas, pabėgimas. Atvirkščiai – stačia galva neri į save, savo prisiminimus”, – aiškino dzenbudistų vienuolio kelią pasirinkęs lietuvis.
