Jokios motyvacijos, jokio noro būti protingesniam, labiau išsilavinusiam. Su vyru abu mes baigę aukštąjį mokslą. Kad vaikai nesimokys nebuvo net minčių: abu vaikai sportavo, mokėsi, stengėsi. Nesuprantu, kas juos taip pakeitė? Galbūt problema ta, kad mano vyras užstoja juos, o ne mane. Jis mane jiems matant dėl visko kaltina.
Vyresnį sūnų rudenį buvau nuvedusi pas psichologą. Maniau padės. Bet kai nuėjau pati pas psichologę, ji man rėžė: „ko tu nori - vaikas dirba ir to gana“. Likau vaiko akivaizdoje kvailės vietoje. Psichologės komentarą girdėjęs vaikas man nuolat prikiša jos žodžius.
Į lrytas.lt skaitytojos klausimą atsako VšĮ „BENE ESSE“ psichologė Aurelija Ananjevaitė:
Perskaičius Jūsų kreipimąsi, susidaro įspūdis, jog Jus viduje kamuoja klausimas: kaip būti gera mama, kai vaikai jau yra suaugę? Ačiū Jums už šį klausimą, kuris, įsivaizduoju,kamuoja ne vieną mamą ar tėtį, turinčius 20 - 30 metų vaikus.
Ši situacija, kai vaikai žengia pirmuosius suaugusiųjų žingsnius, kelia nerimą tiek tėvams, tiek vaikams. Tėvams norisi, kad vaikai kažko pasiektų ir gyventų pilnavertį gyvenimą. Todėl jie kiek galėdami stengiasi padėti vaikams įvairiais būdais: dažnai patardami, duodami pinigų, ieškodami už pačius vaikus būsto, darbo ar antrosios pusės. Toks tėvų elgesys vaikams sukelia pyktį, nes jiems atrodo, kad tėvai nepasitiki jais ir mano, jog jie negali būti savarankiški. Savo pyktį jie išreiškia keikdamiesi, grubiai elgdamiesi, kalbėdami pakeltu tonu. O siekį būti savarankiškais rodo per norą turėti savų pinigų ir leisti laisvalaikį taip, kaip jiems norisi.
Suprantu, jog toks vaikų elgesys, gali sukelti daug nemalonių jausmų: pykti, liūdesį, gėdą. Taigi, norisi papasakoti, ką dauguma 20 – 30 amžiaus jaunuoliai išgyvena. Šiame periode kiekvienas jaunuolis siekia suprasti, kurioje srityje norėtų tobulėti ir siekti karjeros. Taip pat šiame amžiaus tarpsnyje jaunuoliai ieško antrosios pusės, su kuria susies visą savo gyvenimą. Tiek karjera, tiek antroji pusė yra labai svarbūs kiekvieno suaugusiojo gyvenime. Todėl šios paieškos sukelia daug nėrimo, įtampos, jaunuoliai nori kuo greičiau atrasti savą vietą po saulę. Tai norisi padaryti savarankiškai ir be kitų pagalbos, patarimų. Tačiau tai nereiškia, jog vaikams nėra svarbi Jūsų nuomonė, palaikymas. Jiems iš tiesų labai svarbu žinoti, jog juos palaikote, kad jais didžiuojatės ir kad juos gerbiate.
Be to, šiame periode (kai Jūsų vaikams yra nuo 20 – 30 m.) tiek Jūs, tiek Jūsų vaikai yra pasimetę. Sunku suprasti, kokį vaidmenį tėvai užima jaunuolių gyvenime, o kokį jaunuoliai tėvų. Tėvams sunku susitaikyti, jog jie jau nebegali turėti įtakos savo vaikų pasirinkimams. Vaikams skaudu, kad tėvai nesididžiuoja jų pasiekimais, o vis daugiau iš jų reikalauja. Bet tiek tėvai, tiek vaikai nori gerai sutarti tarpusavyje. Todėl ir klausiate: ką galėtumėte padaryti, kad geriau sutartumėte su savo vaikais? Taigi, toliau ir aprašysiu, ką gali padaryti tėvai, kad geriau sutartų su savo suaugusiais vaikais:
1. Stenkitės kuo geriau pažinti juos. Domėkitės jų gyvenimu, pomėgiais, darbu, draugais. Paprašykite papasakoti, kaip praėjo jų diena, pasidalinkite, kaip praėjo Jūsų diena. Drauge su jais pasidžiaugite jų pasiekimais, paguoskite, kai jiems nepasisekė. Tokiu būdu parodysite, kad sugebate juos išklausyti ir stengiatės juos suprasti.
2. Priimkite savo vaikus tokius, kokie jie yra. Nei vienas iš mūsų nėra tobulas: kiekvienas turime gerų ir blogų savybių, kiekvienas savo poelgiais didžiuojamės, dėl kai kurių poelgių gėdijamės. Todėl mokykitės pastebėti tas vaikų savybes, poelgius, kurie pradžiugina, kuriais galima didžiuotis ir parodykite jiems tai. Pavyzdžiui, pasakykite jiems: „Aš labai džiaugiuosi, kad jūs abu dirbate.“
3. Neprisiimkite už vaikus atsakomybės. Jūsų vaikai jau yra suaugę, patys gali nuspręsti, kas jiems geriausia gyvenime. Šiuo metų Jūsų vaidmuo yra išklausyti juos, patarti ar pagelbėti, kai jie paprašo. Tačiau nepriimkite jokių sprendimų, nesiimkite veiklų už savo vaikus.
4. Gerbkite jų pasirinkimus. Stenkitės nevertinti veiklų, kuriomis užsiima Jūsų vaikai, ar žmonių, su kuriais jie bendrauja. Galite išreikšti savo nerimą dėl to, su kuo jie bendrauja ir kokia veikla užsiima, bet neliepkite nutraukti draugystės ar veiklos. Taip parodysite, kad turite savo nuomonę, bet gerbiate ir jų nuomonę.
5. Padėkite vaikams suvokti savas atsakomybes. Kadangi Jūsų vaikai siekia būti savarankiškais, jie turi suvokti, kad savarankiškumas siejasi su atsakomybe. Todėl suteikite jiems daugiau atsakomybės namuose (jei gyvena drauge su Jumis namuose), paprašykite, kad padėtų gaminant valgį, tvarkant kambarius, skalbiant rūbus ir t.t.
6. Supraskite, jog keičiasi vaikų prioritetai. Anksčiau, kai vaikai buvo jaunesni, jiems tėvai buvo patys svarbiausi žmonės ir Jūs turėjote įtakos jų sprendimams. Dabar vaikai jau siekia sukurti savo šeimą, atrasti veiklą, kurioje galėtų save realizuoti, todėl vaikai rečiau prisimena savo tėvus. Tačiau tai nereiškia, jog jiems nerūpi tėvai.
7. Sukurkite bendras šeimos tradicijas. Drauge su antrąja puse aptarkite, kokių santykių su vaikais norėtumėte ir drauge pagalvokite, kokiomis progomis norėtumėte suburti šeimą drauge. Pavyzdžiui, galite visa šeima susitarti, jog kiekvieną sekmadienį susirinksite šeimos pietų. Taip pat galite susitarti, jog tris kartus per savaitę susiskambinsite ir pasidomėsite, kas naujo kiekvieno gyvenime. O gal drauge pasitarę atrasite tik jums pageidaujamų bendravimo formų?
8. Dalinkitės savo patirtimi. Būkite atviri ir bendraudami su vaikais pasidalinkite, kaip jūs pasirinkote savo profesiją, kaip supratote, kad jūsų antroji pusė tikrai yra TAS/TA vienintelis (-ė), su kokiais sunkumais susidūrėte, kokiais poelgiais didžiuojatės ir pan.
9. Atraskite veiklą, kuri jus domintų. Vaikai tampa vis savarankiškesni, daugiau laiko skiria darbui, antrai pusei, laisvalaikiui, pomėgiams ir Jūs turite vis mažiau įtakos jų sprendimams. Kad nesijaustumėte vieniši, skirkite laiko veiklai, kuria jau seniai norite užsiimti. Gal norite pradėti lankyti šokių pamokas? Gal daugiau pakeliauti? Gal daugiau praleisti laiko su draugais? Gal dažniau nueiti į teatrą? Skirkite tam laiko.
Prisiminkite, kad ir kokio amžiaus Jūsų vaikai bus, jie visada išliks Jūsų šeimos dalimi, todėl drauge su vaikais mokykitės, kaip geriau sutarti ir išlikti artimiems. Kantrybės Jums!
