Kiekvieną iš mūsų šventės paliečia tiek, kiek mes jas išgyvename asmeniškai. Švenčių metu savo sveikatą galime sugadinti, tačiau yra ir tokia pati galimybė ir dvasiškai atsigauti bei praturtėti.
Kiekvienos šv. Kalėdos mums primena, kad esame kviečiami išgyventi džiaugsmą ir apšviesti savąjį gyvenimą. Tai labai graži, kupina vilties ir dvasinio atsinaujinimo šventė, atidaranti mūsų širdis. Tik pažvelkite į vakarėjantį Kalėdinį dangų, paskaičiuokite ten žibančias žvaigždes, pasižiūrėkite į šalia esančio gyvo žmogaus akis!...Į jas reikia žiūrėti tol, kol ten sužibės šilumos ir meilės žiburėlis ar suspindės žvaigždė tokia, kaip Kalėdiniame danguje...
Džiaugsmas yra sveikatos rodiklis. Mūsų tikėjime daug išminties, daug psichoterapinių rekomendacijų, kaip džiaugsmą išgyventi ir kur jo pasisemti. Mus moko duoti, dovanoti, pasidalinti, atsiprašyti, susitaikyti. Tai yra neatsiejama Kalėdų švenčių dalis. Plotkelės laužymas prie Kūčių stalo susėdus yra ramybės bei visų gerų jausmų dalybos.
Šv.Kalėdos yra švarių, taurių jausmų šventė. Tai labai brangios akimirkos, kurios byloja, kad yra namai, yra mūsų gyvenimas, yra mama, yra tėvas- nesvarbu, kad jų gal ir nebėra gyvųjų tarpe, tačiau juk prie Kūčių stalo visada juos jaučiame tarsi jie būtų čia, yra tie, kurie brangūs širdžiai, labai mylimi, prie kurių norisi prisiglausti ir dėl kurių norisi gyventi. Pas kuriuos tą vakarą skubi sugrįžti, nesvarbu, kokiame pasaulio krašte būtum.
Ar mokame švęsti tauriai ir ramiai?
Kaip jau paminėjau, tikrasis šventimas yra tas, kuris įvyksta mūsų dvasinėje gelmėje, ką išgyvename, kaip mokame tas šventines valandas būti kartu, kokius žodžius vienas kitam sakome, kokiais prisiminimais ar svajonėmis dalijamės.
Mūsų šv. Kūčių valgiai ypatingi, būtinai namuose ruošti, ir būtinai su meile, kurią reikia pajausti; valgių receptai, kaip palikimas eina iš kartos į kartą.
Pagal mūsų tautines tradicijas, protėvių bei tėvų mokymą- šios šventės blaivios. Kūčių vakaras ir šv. Kalėdos pačios savaime yra taurios šventės. Ramybė, susitaikymas yra dominuojantis jausmas Kūčių vakarą, o džiaugsmas yra viską vainikuojantis jausmas per šv. Kalėdas. Ramu ant širdies, ramu ant sąžinės, ramu, kad tavo brangiesiems žmonėms gerai, kad jie sveiki ir gyvi. Kalėdų šventės yra išskirtinės, ypatingos, kitokios, nei bet kurios kitos.
O švenčiam taip kaip mus išmoko namuose. Kaip sakoma, mamos žodis- šventas. Mamos, tėvo elgesys tomis dienomis daro didžiausią įspūdį, ir tampa labiausiai įsimintina pamoka.
Ko reikia, kad žmogus pajustų vidinę darną ir ramybę?
Kad pajaustumėte vidinę darną ir ramybę, reikia ją turėti. T.y. įgyti, pasiruošti šventėms. Tam ir turime Adventą. Vėl gi- sieju su psichoterapija- šis laikotarpis turi psichoterapinę dinamiką- tik įveikus vieną pakopą, gali siekti sekančios. Neperšoksi, nepaskubėsi ir savęs neapgausi. Tai susikaupimas, nusiteikimas, permąstymas, sąžinės nuvalymas, išgryninimas, minčių sutvarkymas, kilnių jausmų savyje pažadinimas.
Mano pacientai gerai žino, kas tai per procedūra, jiems tai girdėta, tai tarsi mūsų psichoterapinių seansų instruktažas. Neįmanoma patirti ramybės, ar džiaugsmo, jeigu sąžinė prislėgta, ar mintys juodos, blogos ar kitam bloga linkinčios.
Šventė viduje, dvasioje- tai tam tikra psichikos būsena. Ji turi būti sveika. Šventei reikia pasiruošti- kaip kad rūpinamės kūną papuošti gražiais drabužiais, ar stalą nukrauti gardžiais valgiais, taip ir savo jausmus ir mintis dera paruošti, sutvarkyti, savo viduje paruošti vietą ramybei, džiaugsmui, kilniems jausmams, pažadinti šventei savo dvasią.
Žmogus iš prigimties yra kilnių jausmų buveinė, juos reikia puoselėti, leisti jiems reikštis, juos rodyti yra ne mažiau svarbu, negu materialius dalykus. Kilnių jausmų parodymas nėra lengvas, bet jis yra terapinis, išmokstamas. Mes su pacientais mokomės išgyventi džiaugsmą ir jiems pavyksta. Ateina depresuoti, nelaimingi, man kalba kad nebegali gyventi, be pasirodo, kad gali ir nori. Kaip svarbu žmogui neleisti nulūžti, užčiuopti jo dvasinį pradą, dieviškumo gyslelę užčiuopti. Kalėdų šventės mus visus kviečia tokiai veiklai.
Kaip MK Gandhi sakė, kad kiekviena siela yra potencialiai dieviška. Lašas dieviškumo yra kiekvieno žmogaus dvasinėje gelmėje- svarbu jį pajudinti, paliesti, leisti skleistis. Dieviškumui, dvasingumui išlaisvinti reikalinga dvasinė praktika- nepakanka vien noro ar žodžių. Pasaulis yra toks trapus. Neverta atidėlioti daryti gerus darbus kitam ir dovanoti džiaugsmo dovanas. Vieną akimirką esame kitą jau galime nebūti, tai dievišką kibirkštėlę verta pasauliui numesti. Tai gali būti geras žodis, mielas elgesys, nusiteikimas, ir žinoma- šypsena, daranti stebuklus.
Kokie žmonės nesugeba švęsti?
Pavykti gali visiems, kuriems šv.Kalėdos turi prasmę. Pavykti gali viesiems, kurie laukia šv.Kalėdų, turi noro ir valios tinkamai pasiruošti, geros valios tinkamai nusiteikti. Mylintis žmogus gali viską.
Sunkiau pavyksta, ar nepavyksta- atvirkščiu atveju. Kai pritrūksta jėgų peržengti savo ambicijas, kai mintyse ir jausmuose chaosas,netvarka, kai žmogų surakina pikti jausmai bei mintys. Kai jausmai, dvasia serga ir nenori sveikti.
Sunkiau yra vienišiems- mūsų krikščioniška pareiga juos glausti prie savęs. Kodėl tiek daug prašymų padėti prieš Kalėdas, nepamiršti senukų, ligotų, vienišų. Ar taip skatinama įsiklausyti į pačius tauriausius jausmus ir kviečia poelgiams, kuriems nebeturime laiko? To laiko turėtume rasti ir kasdienybėje, tai žmogiškumo pagrindai. Per Kalėdas yra mums galimybė atiduoti žmogiškumo bei meilės skolas.
Aš matau Kalėdų prasmę - kuo daugiau duoti, tuo daugiau praturtėji.
Pasižiūrėkite kaip keičiasi žmogaus akys kai su meile į jį žiūri, kaip keičiasi jo veidas, kaip jo kūnas pradeda kalbėti. Pasižiūrėkite kaip tas vyksta su vaikais. Šv.Kalėdos mums visiems yra galimybė save pačius, savo asmenybę praturtinti, dovanojant vienas kitam jausmus, ir gerus linkėjimus iš širdies.
Jei kasdien tam pritrūkstam laiko- mūsų asmenybė primityvėja, atbunka, nuskursta. Tad šv.Kalėdos- yra mums visiems pirmiausia dvasinė atgaiva.
Palmira Rudalevičienė yra Vilniaus m. psichikos sveikatos centro psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto docentė.
