Anot psichologės Linos Gudaitės, nuolatinis vaiko kritikavimas, menkinimas, pažeminimas, pajuoka gali sukelti dar sunkesnes pasekmes visam gyvenimui, nei fizinės bausmės. Bausmės (ypač jeigu jos dažnos) nepadeda vaikui išmokti tinkamo elgesio, išsiugdyti savikontrolės, savitvardos ir atsakomybės už savo elgesį. Bausmės sukelia vaikams įvairias baimes (tėvų, mokytojų, kitų autoritetų ir kt.), menkavertiškumo jausmą, savęs nuvertinimą, nepasitikėjimą savimi ir kitais, sukelia pasipriešinimą, pyktį, agresiją, keršto siekimą, neteisingumo jausmo išgyvenimą, nusivylimą, vaikas pasijunta atstumtas, nemylimas. Bausmės mokina, kad galima bausti (mušti, kritikuoti) mylimus žmones („tėtis tave muša, nes myli tave ir linki gero“- tėvai paaiškina nubaustam vaikui). Kaip jūs pasijaustumėte, jeigu jums suklydus ar netinkamai pasielgus vyras ar žmona suduotų jums antausį ar pradėtų jus kritikuoti, menkinti? Ar tai jums padėtų suvokti savo klaidą ir kitą kartą elgtis tinkamai?
Tikriausiai skaitytojui galėjo susidaryti įspūdis, kad agituojame tėvus niekada nedrausminti ir niekaip nebausti savo vaikų, nes bausmės labai žalingos vaiko asmenybės vystymui ir tolesnei sveikai vaiko raidai. Žinoma, kartais tenka nubausti vaiką, bet tos bausmės turi būti retos ir teisingos, padedančios vaikui suprasti savo elgesį ir kažką išmokti. Teisingas bausmes vadiname vadovavimu elgesiui be fizinių bausmių ir kritikos. Vadovavimo elgesiui principai, metodai:
Tinkamo elgesio modeliavimas (tai yra pastebėti ir suteikti dėmesio, kai vaikas elgiasi tinkamai: padrąsinimai, pagyrimai, pozityvūs paskatinimai, taip pat susitarimai, tinkamo elgesio lentelė, apdovanojimai už tinkamą elgesį ir kt.) Tinkamo elgesio formavimo būdai vaikui padeda suprasti, kad jis gali kontroliuoti savo elgesį ir yra už jį atsakingas. Taip vaikas mokosi elgtis tinkamai ir nematant tėvams.
Netinkamo elgesio ignoravimas. Kartais veiksminga tiesiog nekreipti dėmesio į netinkamą vaiko elgesį. Vaikai dažnai elgiasi netinkamai todėl, kad tėvai suteikia jiems dėmesio, pastebi juos, kai jie elgiasi netinkamai. Vaikams geriau neigiamas tėvų dėmesys (draudimai, barimai, kritika), nei jokio. Todėl tėvai net nesusimąsto, kad nuolatiniu kritikavimu patys skatina vaiką elgtis netinkamai.
Loginių pasekmių principas (pvz. jeigu keturmetis užsispyrė rengtis naują šiltą paltuką, kai už lango 20 laipsnių šilumos ir jokiais būdais nepavyksta su juo susitarti kitaip, tuomet vaikas, išėjęs su paltuku pajustų logines savo elgesio pasekmes - tiesiog bus jam labai karšta ir pats grįš persirengti tinkamais rūbais. Žinoma, šis principas ne visais atvejais tinkamas.
Privilegijų atėmimas (mėgstamos veiklos, kompiuterio, televizoriaus ribojimas, kai vaikas nesilaiko susitarimų ir pažeidžia nustatytas taisykles).
Taisyklės turi būti aiškios, nekintančios ir teisingos. Taisyklės turi atitikti vaiko amžių. Jos turi galioti visada - jeigu vaikui norite išugdyti, kad jis pats kiekvieną dieną valytųsi dantis, tai negali būti jokių išimčių.
Nuoseklus tėvų elgesys. Jeigu įvedėte kažkokią taisyklę, tai turite laikytis jos patys ir nenuolaidžiauti. Pavyzdžiui, jeigu nusprendėte valgyti šeimoje prie stalo, tai negali būti jokių išimčių. Jeigu susitarėte su vaiku 1-2 mėn. pildyti tinkamo elgesio lentelę - apdovanoti už tam tikrą kiekį sėkmingai įvykdytų veiksmų, užduočių (žaislų susitvarkymas, lovos klojimas ir pan.), tai ir turite nuosekliai to laikytis.
Klysti - žmogiška. Patyrus vaikui nesėkmę ar netinkamai jam pasielgus, daug lengviau pasiduoti momentinei nuotaikai ir išrėžti tokius epitetus, kaip „nevykėlis“,„žioplys“, „negeras berniukas“ ar „bloga mergaitė“. Tačiau lengviau bus aptarti nesėkmės priežastis ir susilaikyti nekritikavus, patiems tėvams įsisąmoninant, kad klysti yra žmogiška, iš klaidų mokomės, nė vienas negimstame mokėdamas. Leiskite vaikams klysti, tik taip jie mokysis, nebijos bandyti vėl ir vėl, jų pasitikėjimas savimi tik didės.
Jei kritikuojate, tai kritikuokite ne vaiko asmenybę, o jo elgesį. Jei padarius ką nors netinkamo, kiekvieną kartą bus kritikuojamas ne poelgis, o pats vaikas, ilgainiui vaikas pradės jaustis tikru nevykėliu ir ims baimintis bet kokio neigiamo komentaro.
Sveika nuovoka ir išmintis. Kiekvienas vaikas skirtingas. Ir ne visiems vaikams tinka tas pats vadovaujantis elgesys, bendravimo būdas, todėl pirmiausiai reiktų pažinti savo vaiką ir ieškoti efektyvaus, tinkamo bendravimo būdo su savo vaiku.
Pasiekti, kad vaikas tinkamai elgtųsi nenaudojant fizinių bausmių, nuolat nekritikuojant, t. y. nedarant nei fizinės, nei emocinės žalos, yra nelengva. Dažnai tėvai pasijunta blogais tėvais, išgyvena kaltės jausmą, kai jiems kartais tenka nubausti (fiziškai, kritikuojant, barant) vaiką, nes dauguma žino, kad toks elgesys žalingas. Tačiau reiktų atminti, kad nėra tobulų tėvų ir jūs tuo momentu pasielgėte geriausiai kaip tik galėjote ir tereikia atminti, kad jūs turite galimybę išmokti kitą kartą reaguoti kitaip, tinkamai, kad nedarytumėte nei fizinės, nei emocinės žalos savo vaikui. Labai svarbu, kad augant vaikui ir tėvai augtų kaip asmenybės, kaip mylintys tėvai, kurie mokosi išgirsti ir patenkinti tiek fiziologinius, tiek psichologinius vaiko poreikius, kurie suteikia saugumą, nubrėžia ribas, nustato taisykles, kurie ugdo vaiką, stengiasi jį pažinti, suprasti ir priimti tokį, koks jis yra, ir padeda vaikui tapti savarankišku žmogumi, gebančiu mylėti, prisiimti atsakomybę ir laisvai rinktis.
