Savo restorane plušantis virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas (24 m.) teigia, jog dirba 18 valandų per parą, o miegui skiria vos tris.
Penkiuose darbuose triūsiantis ir dviejuose universitetuose studijuojantis Aistis Ramanauskas (23 m.) yra įsitikinęs, kad geriau gailėtis to, ką padarei, nei graužtis dėl to, ko nepabandei.
Dėl didelio darbo krūvio žurnalistas Orijus Gasanovas (25 m.) bijo susirgti.
O dainininkė Katažina Nemycko (32 m.) neapskaičiavo savo jėgų ir buvo atsidūrusi ligoninėje. Tuomet moteris buvo priversta atsisakyti dalies veiklos.
Žodžio „darboholizmas“ priesaga rodo, kad tai yra priklausomybė. Tačiau „Lietuvos ryto“ televizijos studijoje susirinkę darbštuoliai ligonių nė iš tolo nepriminė — akys dega, žandai — raudoni, o mintys liejasi itin sklandžiai. Tiesa, jie dažnai žvilgčiojo į savo laikrodžius.
Namo grįžta paryčiais
„Anksčiau gyvenau mintimi, kad atidaręs savo restoraną turėsiu bent vieną laisvą dieną per savaitę.
Teoriškai šiuo metu tokias dienas turiu dvi, tačiau ir jas išnaudoju darbui. Dirbu ne 7, o 8 dienas per savaitę“, — pasakojo populiaraus restorano „Lauro lapas“ virtuvės šefas D. Praspaliauskas.
Darbo krūviu jis nesiskundžia, priešingai — džiaugiasi. Juk dirba mėgstamoje srityje ir jaučiasi reikalingas. Galima sakyti, restorane jis ir gyvena.
O maisto ruošimą namuose D. Praspaliauskas bando paversti poilsiu. Pavyzdžiui, stengiasi naudoti tuos produktus, kurių nėra darbe. Deivydas juokiasi, kad tokia kūryba dažniausiai atsiskleidžia pusę ketvirtos ryto. Tokiu metu jis grįžta namo.
„Tada supranti, kad miegoti liko tik pustrečios valandos.
O atsikėlus laukia 18 val. darbo. Ir taip — jau devynis mėnesius, — pasakojo D. Praspaliauskas. — Organizmo bateriją įkraunu per 15—20 min., kai vedžioju šunį.“
2 universitetai, 5 darbai
„Kai pradedu vardyti, kur studijuoju ir ką dirbu, pašnekovai labai nustemba. Studijuoju pagal jungtinę programą, bet mokslai man netrukdo darbams. Paskaitos jau beveik baigtos, liko tik magistro darbą parašyti“, — kalbėjo Mykolo Romerio ir Bordo (Prancūzija) Montesquieu IV universitetų magistrantūroje Europos Sąjungos teisę ir valdymą studijuojantis A. Ramanauskas.
Aistis kartu su draugais yra įkūręs renginių organizavimo įmonę. Vaikinas bando įsitvirtinti ir reklamos srityje — kita jo įkurta įmonė kuria ir įgyvendina reklamos kampanijas.
Aistis taip pat konsultuoja, kaip gauti Europos Sąjungos paramą, ir dirba projektų vadovu Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungoje „Apskritas stalas“. Be to, dalyvauja jaunimo verslumą skatinančiame projekte „Septynių jūrų kapitonai“.
„Į darbą ateinu 10—11 valandą. Kartais jį baigiu paryčiais — 2 ar 4 valandą.
Dieną apsikraunu 5 skirtingais darbais. Bet tai mane „veža“, — džiaugėsi jaunasis verslininkas.
„Padovanokite Kalėdoms man pultelį, kuriame būtų mygtukas „pauzė“, kad jį paspaudęs galėčiau sustabdyti laikrodį, bet darbus daryti toliau“, — šypsojosi A. Ramanauskas. Jis tvirtina, kad geriausias poilsis — plaukiojimas jūroje.
Šiuo metu Aistis su keliais kolegomis kuria prietaisą neregiams, kuris fiksuos erdvėje esančias kliūtis.
Po kelių mėnesių A. Ramanauskas tikisi laikyti prietaisą rankose ir pristatyti jį investuotojams.
Dirba ne dėl pinigų
Žurnalistas O. Gasanovas veda rytinę laidą radijo stotyje „Zip FM“, rengia reportažus LRT televizijos laidai „Emigrantai“, dirba vieno interneto portalo redaktoriumi bei žurnale „Panelė“. Negana to, rašo knygą.
„Keliuosi 5.30 val., išgeriu vaisių kokteilį ir lekiu į radiją, paskui — į redakciją. O po 6—8 valandų — į televizijos montažinę. Kartais vakare užsuku į sporto klubą arba imuosi papildomų darbų, pavyzdžiui, palinkstu prie rašomos knygos“, — apie savo dienotvarkę pasakojo žurnalistas, į lovą griūvantis apie vidurnaktį.
„Net migdomųjų nereikia — iškart užmiegu. Užtat esu priklausomas nuo žadintuvo. Net savaitgalį negaliu eiti miegoti jo nenustatęs“, — sakė O. Gasanovas. Taip pat jis negali sau leisti susirgti.
„Medikai sako, kad esu priklausomas nuo vaistų — visuomet nešiojuosi tablečių nuo galvos ir nuo pilvo skausmų.
Gal kokį kartą per metus susergu rimčiau, bet tokiems atvejams turiu visų rūšių antibiotikų“, — prisipažino O. Gasanovas.
Vaikinas sako darbų prisiėmęs paeiliui — pasiūlymai dirbti jam atrodė vienas už kitą patrauklesni, tačiau ankstesnių atsisakyti vis tiek nesinorėjo. O. Gasanovas tvirtina tiek daug dirbantis ne dėl pinigų.
„Pinigus iššvaistau iki paskutinio cento ir gyvenu nuo algos iki algos“, — pasakojo vaikinas, paėmęs paskolą 40 metų.
Buvo patekusi į ligoninę
Dainininkė K. Nemycko visą pusmetį liejo prakaitą LNK konkurse „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“ ir jį laimėjo. Šiuo metu ji koncertuoja viena ir su grupe „Pop Ladies“ ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Be to, sutiko dalyvauti „Žvaigždžių duetuose“.
„Maniau po šokių kiek pailsėti, tačiau jau kitą dieną iš nuobodumo ėmiau lipti sienomis. Man patinka visur dalyvauti.
Vis dėlto supratau, kad visų darbų negaliu atlikti iki galo. Teko kai ką paaukoti dėl to, kad galėčiau daryti tai, ką labiausiai mėgstu, t. y. dainuoti“, — kalbėjo K. Nemycko, palikusi mokyklą, kurioje dirbo muzikos mokytoja.
Katažinos gyvenime buvo laikotarpis, kai ji dirbo keliuose darbuose, studijavo, o savaitgaliais uždarbiaudavo dainuodama vestuvėse bei vakarėliuose.
„Dvi dienas po 10 val. padainuoji, o pirmadienį nuo pat ryto mieguista leki į mokyklą pas vaikus“, — apie tuometį savo gyvenimo ritmą pasakojo dainininkė.
Pernelyg įtemptas grafikas pakenkė sveikatai — Katažina buvo atsidūrusi ligoninėje. Todėl ji atsisakė kelių darbų.
Dainininkę palaiko jos širdies draugas kompozitorius Deivydas Zvonkus.
„Mano mylimasis dirba dukart daugiau už mane. Ir jis yra pirmasis vyras mano gyvenime, kuris puikiai supranta mano polėkį ir nepriekaištauja dėl to, kad esu tokia užsiėmusi. Turbūt papildome vienas kitą“, — šypteli K. Nemycko.
Psichologės Mirolandos Trakumaitės komentaras:
„Klausantis jūsų mane kartais ėmė juokas, bet kartais plaukai šiaušėsi.
Kai esi priklausomas nuo alkoholio, visi suprantame, kad tai yra blogai, nes gali pragerti viską, sveikatą — taip pat. O kai pernelyg mėgstamas darbas, tie pavojai atrodo kažkur toli.
Iš tikrųjų jie kur kas arčiau. Kiekvieno mūsų variklis — skirtingas. Tačiau amžino juk nėra. Ir jeigu laiku baterijų neįkrausi, jo energija baigsis.
Visko tobulai atlikti neįmanoma, todėl svarbu paskirstyti jėgas. Adrenalinas mažomis dozėmis yra gerai, tačiau didelis jo kiekis kenkia sveikatai.
Darboholikams negresia nedarbas, bet gresia anksti perdegti, prarasti sveikatą.“
