Baimė kalbėtis apie problemas
Tai situacija, kai nė vienas iš partnerių nesistengia ieškoti problemų sprendimo. Jie mieliau neigia problemų egzistavimą. Kadangi tokia pora nesidalina savo išgyvenimais ir mintimis, jie nesijaučia artimi. Tokie žmonės jaučiasi vieniši, todėl supratimo ir paguodos ima ieškoti kitur.
Kai abi pusės prisiima atsakomybę dėl savo rolės, vengiant konfrontacijos, jie gali išmokti būti vienas kitam nuoširdesni ir taip išsaugoti santykius.
Kaip pavyzdį galima paminėti Ph. Perry klientę Carol, kuri išdavė savo vyrą. Jos mylimasis Johnas manė, kad niekada nebegalės pasitikėti savo žmona.
Jei Carol būtų bandžiusi kalbėtis apie šeimyniniame gyvenime atsiradusias problemas, Johnui būtų buvę sunku jos klausytis. Be to, jis būtų visą kaltę suvertęs jai. Terapijos metu Johnas suprato, kad tokiu būdu jis pastūmėjo savo žmoną į kito vyro rankas.
Po dar keleto užsiėmimų abu sutuoktiniai suvokė, kad jie galėjo išsaugoti šeimą, jei būtų išdrįsę kalbėtis vienas su kitu.
Nenorėjimas parodyti savo pažeidžiamumo
Kai kurie žmonės bijo atsiverti, parodyti savo pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo kito asmens. Jie mieliau renkasi kivirčus. Tuomet vyrauja noras įrodyti savo tiesą, o tuo pačiu – kito asmens klaidas. Sutuoktiniai ima manyti, kad jie nerūpi vienas kitam, o tai juos pastūmėja į neištikimybę.
Psichoterapeutė vėl pateikė pavyzdį iš savo praktikos.
Jo ir Pierre'as, kreipęsi į ją pagalbos, norėjo, kad specialistė pasakytų, kuris iš jų elgėsi teisingai, o kuris ne. Ph. Perry atsisakė tai padaryti. Praėjus ne vienam terapijos seansui išaiškėjo, kad jiedu tiesiog vienas kitą labai stipriai mylėjo, bet, norėdami apsisaugoti, bijojo atskleisti savo pažeidžiamumą. Kai Jo ir Pierre'as išmoko atsiverti vienas kitam, jų santykiai vėl tapo puikūs.
Abejingumas intymioje gyvenimo sferoje
Šiuo atveju vienam iš partnerių atrodo, kad naujų intymių santykių pradžia jiems yra pernelyg sudėtingas dalykas. Todėl iniciatyvos visada turi imtis kitas žmogus. Prie to drovuolis pripranta ir net vėliau nemano parodyti bent šiek tiek iniciatyvos. Galų gale kitam asmeniui tai pasidaro nuobodu ir jis ima ieškoti aštresnių pojūčių kitur.
Priklausomybė nuo sekso
Žmonės, kurie yra nepasotinami seksu, nėra linkę įsipareigoti. Vertėtų įsidėmėti, kad priklausomybė nuo sekso negali būti prilyginama kitoms priklausomybėms. Šiuo atveju apima tuštumos jausmas. Seksu naudojamasi, norint ją užpildyti, tačiau ta tuštuma niekaip neatsitraukia. Todėl žmogus ir toliau ieško sekso partnerio ar partnerės, kuris ar kuri padėtų jam pasijausti geriau.
Tokios paieškos gali tęstis amžinai, nebent žmogus yra pasiryžęs rimtai padirbėti su savo asmenybe.
