„Kreipiame dėmesį į vaikus, iš kurių tyčiojasi, nekreipiame dėmesio į tuos, kurie tyčiojasi. O juk ir vieni, ir kiti yra aukos. Pavyzdžiui, berniukas mokykloje tyčiojosi iš aplinkinių, tėvų susirinkime visi kėlė vėją, kodėl jis taip elgiasi. Buvo nuslėpta, kad vaikas yra iš globos namų. Dėl to niekas nesuprato, kodėl tas vaikas tyčiojasi“, - tikrą įvykį pasakojo laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė.
Ji pirmadienį dalyvavo spaudos konferencijoje, kuri pristatė Lietuvos mokyklose ir darželiuose prasidedančią „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“.
Dailininkė keramikė įsitikinusi, kad vaikai dažniausiai kartoja tai, ką mato darant suaugusiuosius.
„Kodėl mes taip bendraujame? Ne konstruktyviai kritikuodami, o išliedami absoliučiai beprasmišką pagiežą? Žodis turi didelę galią. Turime pradėti galvoti, kaip ir kodėl kalbame, - aiškino N. Marčėnaitė. - Nieko daugiau daryti nereikės. Vaikai nusispalvins tokiomis spalvomis, kokiomis nusispalvinę mes. Vaikai atkartos tai, ką matys darant suaugusiuosius.“
Kad patyčios tarp vaikų – prasto tėvų pavyzdžio pasekmė, tikino ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Vykintas Eidėnas.
Paklaustas, kokia yra gyvenimo be patyčių formulė, jis ėmė vardinti už patyčias atsakingus žmones.
„Pirma, tai tėvai. Jie bijo kalbėti apie patyčias. Bijo pripažinti, kad patyčios egzistuoja. Bijo pripažinti, kad trūksta žinių. Pirmas žingsnis – nebijoti pripažinti. Tada yra mokytojai. Jie neturi žinoti absoliučiai visko, bet turi mokėti pastebėti patyčių signalus – kas iš ko tyčiojasi. Galiausia patys moksleiviai. Dažnai būna, kad matydami patyčių ženklus, jie juos toleruoja. Kai nebus toleruojama ir nebijoma apie tai šnekėti, pajudėsime į priekį“, - tikino moksleivis.
Kaip vieną didžiausių blogybių buvusi vaikų teisių apsaugos kontrolierė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė įvardijo neigiamą lyderystę mokyklose, kai tyčiojamasi iš vaikų, neįtinkančių neigiamam lyderiui ir jo suburtai grupei.
Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis pateikė tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos duomenis. Jie skelbia, kad vienas iš keturių vaikų Lietuvoje pernai patyrė pasikartojančias patyčias. Vienas iš penkių tyčiojosi iš kitų. Lietuva patenka tarp tų šalių, kuriose tokios agresijos tarp vaikų – daugiausia.
Gera žinia ta, kad nuo 1994 metų patiriančių patyčias vaikų Lietuvoje mažėja.
Vaikų liniją patyčių problemą kelia nuo 2004 metų. Kaip vieną iš veiklų jie inicijuoja „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“.
Šiemet šią savaitę įvairius renginius organizuoja virš 1000 mokyklų, darželių, kitų ugdymo įstaigų.
