Kita priežastis – itin mažas atstumas tarp partnerių. Jų akys negali matyti vaizdo iš taip arti ir žmogus instinktyviai užmerkia akis.
Anot tyrėjų, trečiuoju atveju lemia paprastas žmogiškas kuklumas. Pora užmerkia akis, nenorėdama užgniaužti savo emocijų ir veido mimikos.
Tuo tarpu ketvirta teorija remiasi psichiniu-emociniu pagrindu. Užmerkę akis partneriai sustiprina pasitenkinimo pojūtį, kurį patiria nuo mylimo žmogaus bučinio. Tokiu būdu besibučiuojanti pora atsitraukia nuo visko, kas gali blaškyti jų dėmesį ir visiškai atsiduoda šiam maloniam jausmui. Pastaroji teorija patvirtinama ir tuo, kad užmerkus akis iš karto paaštrėja ir kiti jausmai.
Psichologų tvirtinimu, jei partneriai pasitiki vienas kitu, nesaugumo pojūtis bučiuojantis pranyksta ir akys užsimerkia. Taip pat per tyrimą buvo išsiaiškinta, kad 10 proc. žmonių niekada neužsimerkia bučiuodamiesi.
