N. Žemaitienės teigimu, pavasarinė depresija ar nuotaikų kaita gali pasireikšti kelis kartus per parą, bet jei žmogus sveikas ir neserga – tai nėra dramatiški dalykai. Nuotaikos gali blogėti net ir trūkstant vitaminų, esą, tokiu atveju pakanka pavartoti vitaminų ir nuotaika pagerėja.
„Jei tokie nuotaikos svyravimai - ligą reikia laiku užčiuopti ir gydytis. Sunkumus reikia spręsti, jei žmogus nesusitvarko su problemomis pats, reikia kreiptis į specialistus“, – įsitikinusi psichologė.
Žmonės nekreipia dėmesio į aplinkinių savijautą
N. Žemaitienė įsitikinusi, kad žmonės mažai kreipia dėmesį į tai, kaip aplinkiniai jaučiasi, o besijaučiantys slogiai - bijo kalbėti apie sunkumus su aplinkiniais. Esą žmonės nenoriai ieško pagalbos, kai išties jos reikia.
„Vadovaujamės nuostata, kad galime susitvarkyti patys, esame pažeidžiami. Svarbu nelaukti, kol problemos taps neįveikiamos“, – kalbėjo profesorė.
Jei žmogus slegiamas sunkumų, emocinių išgyvenimų, jo elgesys gali pasikeisti. Jis gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu arba mesti savo hobį, arba nesidomėti tuo, kuo domėjosi ankščiau. Gali ryškiai pakisti jo elgesys. Kalbėjimas apie savižudybę: nebėra prasmės gyventi, esu nereikalingas, svarstymai – kam čia gyventi, vienas ryškiausių požymių, kad žmogui reikalinga pagalba.
„Reikia atkreipti dėmesį į ženklus, atsisveikinimo gestus, kai grąžinami skolinti daiktai, įvairias užuominas“, – pataria psichologė.
Būtina klausti, nevengti žodžio „savižudybė“
Nida Žemaitienė įsitikinusi, kad jei žmogus yra prislėgtas, būtina jo klausti, nevengti žodžio „savižudybė“.
„Reikia drąsiai sakyti: „Matau tu pasikeitei, ar mąstai apie savižudybę?“ Jei žmogus turi tokių minčių, jis atsakys. Tuomet galima jam padėti, privesti prie pagalbos šaltinio. Mes dažnai matome, kad kitam sunku, tačiau tos temos neliečiame. Sakome: „Eik, pasivaikščiok, prasiblaškysi“, taip nustumdami žmogų, parodydami kad apie tai nenorime nieko girdėti, kalbėti“, – kalbėjo psichologė.
Egzistuoja daug mitų apie savižudybę, tačiau psichologės manymu, reikia griauti klaidingus įsitikinimus. Vienas jų – jei žmogus nusižudo, nebūna ženklų, apie savižudybę nereikia klausti.
„Savižudybės ženklai būna, tik mes jų nematome, nepastebime. Jei žmogus neturėjo minčių apie savižudybę, tai joks klausimas, neįpirš tokios minties. Savižudybė - procesas, žmogus prieina prie minčių apie savižudybę palaipsniui“, – tvirtino ji.
Savižudybė – tai procesas
Pasak psichologės, blogiausia, kai ieškoma vienos priežasties, kuri galėjo paskatinti savižudybę. Savižudybė procesas – ilgesnio ar trumpesnio laiko tarpo rezultatas: „Tai ką dažniausiai laikome priežastimi, būna „paskutinis lašas“, kurį sureikšminame ir supaprastiname.“
N. Žemaitienės tvirtinimu, savižudybė nėra susijusi su viena psichikos problema. Susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms, pakliuvęs į krizinių išgyvenimų laikotarpį, nusižudyti gali ir visiškai sveikas žmogus.
„Be abejonės tokie dalykai kaip alkoholizmas, gili ir negydoma depresija ar kitos psichikos ligos, susiję su didesne savižudybių tikimybe. Depresija ir alkoholis – uždelsto veikimo bomba“, – įsitikinusi gydytoja.
Lietuvoje dažniausia nusižudo vidutinio amžiaus vyrai, dažniausiai tai tie vyrai, kurie vartoja alkoholį. Lietuvoje tarsi moterys serga depresija dažniau, tačiau vyrams depresija paprasčiausiai diagnozuojama rečiau.
„Mes nežinome, kiek depresijos atvejų slypi už alkoholikų, kurie tokiu būdu mėgina slopinti savo jausmus ir gydytis patys. Depresija ir alkoholis eina greta“, – kalbėjo psichologė.
Profesorės teigimu, alkoholiu žmogus niekada nepasigydo nuo depresijos. Vartojant alkoholį, tik didėja ir sunkėja problemos.
„Savižudybė - impulsyvus elgesys, o alkoholio vartojimas padidina tokio elgesio tikimybę. Dažnai būna, kad prieš nusižudydamas žmogus pavartoja ir alkoholio“, – tikino ji.
