Moterys turėjo nurodyti savo kūno dydį skalėje nuo 1 iki 9 (1 – didžiulis svorio trūkumas, 9 – didžiulis viršsvoris). Vėliau jos turėjo pasakyti, kokio kūno norėtų. Šių skaičių skirtumas – nepasitenkinimo kūnu koeficientas.
Psichologijos daktarė Bijal Chheda-Varma, tyrinėjanti žmonių požiūrį į savo kūną, tikino, kad Silueto testą psichologai naudoja dažnai, nes tai gana paprastas būdas nustatyti moters požiūrį į savo kūną.
Kuo didesnis skirtumas tarp jos figūros ir norimo kūno, tuo labiau moteris yra nepatenkinta savo išvaizda. Beje, dauguma moterų savo kūną mato iškreiptai. Jei vyrai gana tiksliai gali apibūdinti savo kūno formą, tai vidutinė moteris mano, kad jų kūnas yra vienu ar dviem numeriais didesnis nei yra iš tiesų.
„Moterys į mane kreipiasi dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, dėl depresijos ir nuolatinio nerimo jausmo. Galų gale paaiškėja, kad iš tiesų tai – nepasitenkinimas savo kūnu.
Moterys sau kelia itin aukštus reikalavimus. Jos jaučia spaudimą tapti tobulomis moterimis“, – sakė psichologijos daktarė.
Norėdami tuo įsitikinti britų žurnalistai pasikvietė kelias savanores ir išanalizavo jų požiūrį į save. Deja, rezultatai patvirtino psichologės žodžius.
Požiūrį į save lėmė motinos elgesys
Penkiasdešimtmetės Renee Smith figūra atitinka 5 numeriu pažymėtą figūros tipą (žr. nuotraukų galeriją), tačiau ji mano, kad jos figūra – 6 numeris. Renee norėtų didžiuotis 3 numeriu pažymėtu figūros tipu. Taigi, jos nepasitenkinimo kūnu koeficientas lygus trims.
„Mano mama turėjo viršsvorio. Dėl to ji labai išgyveno. Kai buvau maža, mums einant gatve mama rodydavo pirštu į kitas moteris ir klausdavo, ar ji tokia pat stora, kaip ir ta nepažįstamoji. Niekada nenorėjau tapti žmogumi, iš kurio ji išgirstų teigiamą atsakymą.
15 metų buvau labai liekna, tačiau mamos elgesys jau buvo paveikęs ir mane. Todėl jau tada pradėjau laikytis dietų.
Sulaukusi pilnametystės įsidarbinau stiuardese. Jaučiau didžiulį spaudimą išlikti liekna. Įsivaizduokite, jei į oro uostą stiuardesė atvyksta šiek tiek papilnėjusi, ji nuvedama į atskirą kambarį, kur pagyvenusi darbuotoja ją pasveria. Jei ji sveria keliais kilogramais per daug, jai suteikiamas mėnuo ištaisyti situaciją.
Dabar oro linijos šitaip nebesielgia. Tačiau šiandien, eidama pro terminalą, aš jaučiuosi storiausiu komandos žmogumi.
Kiekvieną pirmadienį pradedu dietomis. Tuomet aš badauju, tačiau trečiadienį palūžtu. Ketvirtadienis – savaitgalio pranašas, todėl aš ir vėl imu mėgautis skaniu maistu ir saldumynais.
Suprantu, bėgant laikui darosi vis sunkiau išlaikyti gerą formą, tačiau aš dar nepraradau vilties. Jeigu labai pasistengsiu, aš galiu sverti 57 kilogramus (šiuo metu sveria 76 kilogramus, - red.), tačiau, esu įsitikinusi, aš norėsiu atsikratyti dar daugiau kilogramų. Tam tiesiog nėra pabaigos“, – atviravo R. Smith.
Bulimija suteikė galios jausmą
Kitų eksperimente dalyvavusių moterų požiūris į save panašus į pirmosios savanorės. Štai 44 metų Cath Halsall turi 5 numeriu pažymėtą figūrą, tačiau yra įsitikinusi, kad tikroji jos kūno forma – 6 numeris. Cath norėtų turėti 4 numeriu pažymėtą figūrą.
Penkiasdešimtmetė Jan Bryant dar labiau nepatenkinta savo kūnu. Jos nepasitenkinimo koeficientas yra lygus 4. Tačiau prasčiausia padėtis yra 53 metų Sharon Trevillion. Ji mano, kad jos kūno forma atitinka 6 numeriu pažymėtą piešinėlį, nors iš tiesų ji džiaugiasi 4 numeriu pažymėta figūra. Daugiausiai nerimo psichologei sukėlė tai, kad Sharon nori turėti 1 numeriu pažymėtą figūrą.
„Dar nuo paauglystės buvau apsėsta minčių apie savo svorį. Šiuo metu sveriu 55 kilogramus, tačiau laiminga ir seksuali jausiuosi tik tada, kai sversiu 52 kilogramus. Man nerūpi, jei mano draugai sakys, kad atrodau pernelyg sulysusi.
Aš visada norėjau būti tobula visais įmanomais atžvilgiais. Kai man tai nepavyko, ėmiau savęs nekęsti. Pradėjau nejausti saiko valgydama, todėl kelioliką kartų per dieną priversdavau save viską išvemti.
Per dvejus metus man artima kolegė žuvo automobilio avarijoje, o mano tėvas numirė dėl širdies smūgio. Aš susirgau bulimija, manydama, kad tai vienintelis dalykas, kurį galiu kontroliuoti. Vienu metu suvalgydavau 12 spurgų. Apsiryti ir viską išvemti – tik tai tuo metu man padėjo išsilaikyti ramiai.
Kai įstojau į universitetą bulimija tapo nebesuvaldoma. Tačiau aš labiausiai išsigandau to, kaip ši liga gali paveikti mano plaukus ir dantis.
Šis kraustymasis iš proto dėl savo svorio niekur nepradingo iki šiol. Man reikia žinoti, kad vis dar esu patraukli, todėl nuolat skaičiuoju kalorijas. Kiekvieną rytą, vos prabudusi, aš užlipu ant svarstyklių ir tuomet nusprendžiu, kiek galiu valgyti“, – prisipažino Sh. Trevillion.
Aplinkinių nuomonė apie žmogų geresnė, nei jo paties
Tai ne vienintelis eksperimentas atskleidžiantis moterų prastą nuomonę apie save. Kompanija „Dove“ sukūrė trumpametražį filmuką, kurio veikėjai – profesionalus menininkas ir savanoriai eksperimento dalyviai.
Siužetas vyksta erdviame lofte. Prie piešimo lentos sėdi dailininkas, atsukta į duris nugara. Į loftą įeina moteris ir įsitaiso ant minkštakrėslio. Ją nuo dailininko skiria balta užuolaida.
Menininkas paprašo moters apibūdinti savo veido bruožus ir pagal jos pasakojimą piešia jos portretą. Baigęs darbą jis padėkoja moteriai už bendradarbiavimą ir į kambarį įeina kita moteris. Ji taip pat papasakoja apie save. Taip dailininkas sukuria eilę portretų.
Prieš eksperimentą dalyvių buvo paprašyta pamėginti pažinti kurį nors kitą dalyvį. Jį nurodydavo patys eksperimento rengėjai.
Taigi, šie antrieji asmenys turėjo dailininkui apibūdinti ne savo, bet kito eksperimento dalyvio išvaizdą. Taip buvo sukurtas antras tos pačios moters portretas.
Klipo pabaigoje moterims parodomi abu dailininko kurti portretai. Skirtumai – stulbinantys. Visos eksperimento dalyvės savo išvaizdą įvertino daug prasčiau, nei yra iš tiesų. Dauguma jų portretuose buvo paniurusios, išryškintais bruožais, kurių net neturi. Štai kitų žmonių pasakojimais paremtuose portretuose buvo nupieštos žavingos, švytinčios ir malonios moterys.
Parengė Dovilė Lebrikaitė
