Nepatogūs pokalbiai
Suicidas – nepatraukli, sudėtinga aptarti, labai skausminga tema. Tai tema, kuria labai nesinori kalbėti, tačiau labai reikia, o psichiatrui dar ir privaloma aiškinti, šviesti žmones, ne tik ligonius.
„Ar kada turėjote suicidinių minčių? Ar kada mėginote nusižudyti?“ - tokius ir dar visą eilę panašių klausimų psichiatras kasdien privalo užduoti savo kiekvienam pacientui.
Pokalbis būna nepatogus, sunkus, skausmingas.
Kai kitų specialybių gydytojai įtaria galimą suicido riziką, jie apie tai neklausinėja patys, bet iškviečia psichiatrą šitiems nepatogiems ir baisiems klausimams pateikti bei išgirsti atsakymus į juos.
Dirbdama užsienyje turėdavau dalyvauti ir savo nusižudžiusiu pacientų laidotuvėse. Tai yra privaloma psichiatro praktikos dalis.
Gydyti reikia anksčiau
Suicidas yra pats sunkiausias, baisiausias simptomas medicinoje. Jis nebegydomas. Tai riba, kurią peržengus daktarai nebereikalingi.
Gydymas vyksta ar turi vykti iki tol. Gydo profesionalai, tačiau to nepakanka. Reikia daugiau. Klinikinė patirtis patvirtina, kad šio fenomeno gydymas yra tik kompleksinis.
Sugrupuosiu tris dalis, kurių ribose gydymas yra visiškai skirtingas. Pirmoji: suicidas ir psichiatrija. Antroji: kitoks kontekstas – suicidas ir būsenos, krizės, skausmingi išgyvenimai. Trečioji: žmonės, kurie reaguoja (arba ne) į nusižudžiusį žmogų. Tai – likę artimieji, mylimieji, šeimos nariai: tėvas, mama, sūnus, dukra, draugai, bendradarbiai, kaimynai, mokyklos darbuotojai, žiniasklaidos atstovai, meilužiai, politikai, dvasininkai, gydytojai ir kiti likę gyvieji.
Leidžia gydyti prievarta
Antrosios ir trečiosios dalių gydymas yra ne psichiatro kompetencija, intervencijos nėra medicininės. Apie jas - kitoje dalyje, o šį kartą papasakosiu apie psichiatro praktikoje gydomas suicido rizikos būkles ir kokios jos gali būti.
Tai – dėl psichikos ligų atsiradęs suicidinis elgesys, rizikos, kurias tik psichiatras gali identifikuoti. Tai psichopatologija, kurią būtina gydyti ir ji yra pagydoma. Tai būsenos, kurias teisės aktai leidžia gydyti ir prievartine tvarka, formuluojant tai kaip „pavojingas savo gyvybei“.
Šią sritį psichiatrui gydyti yra lengviausia, kadangi būklė išgydoma, simptomai užgesinami. Šiuolaikinė medicina tą padaryti yra pajėgi, ir medicininių priemonių pakanka.
Tarp rizikų - depresija
Psichiatrijoje didžiulės suicido rizikos būsenos yra šios: klausos haliucinacijos, ypač įsakančio pobūdžio, kliediminės būsenos ir gili depresija.
Gydymo metu per dvi-tris savaites (kartais ir greičiau) tokie simptomai užgęsta, atsiranda ligonio kritika ir jis ima bendradarbiauti su gydytoju.
Toliau ligos eiga ir gijimas priklauso nuo paciento kontakto su gydytoju bei tinkamos jo priežiūros bei dinamikos stebėjimo. Pagrindinė žinia – išsivysčiusi psichopatologija yra gydoma ir pagydoma, suicidinės rizikos simptomai yra užgesinami.
Apie antros ir trečios dalies suicidų ypatumus - kitoje dalyje.
Gyvenimas yra vienas, ir jis yra labai brangus bei vertas gyventi. Su artimaisiais, mylimaisiais tarp mūsų. Gyvybė yra kiekvieno mūsų pats didžiausias turtas.
Straipsnio autorė yra Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (Vasaros g. 5) psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto docentė.
