Kas yra psichologinis atsipalaidavimas?

Pirmasis vaizdas, iškylantis akyse pagalvojus apie atsipalaidavimą, gali būti įkritimas į patogų fotelį visiškai į jį susmengant, o pirmieji žodžiai, atėję į galvą paminėjus psichologinį atsipalaidavimą, – joga ir meditacija.

Ruoštis egzaminui gali sutrukdyti psichologinis triukšmas - galvoje atsiradusios pašalinės mintys, keliančios nepasitikėjimą savimi, baimę, kad nepasiseks, ir panašiai.<br>123rf
Ruoštis egzaminui gali sutrukdyti psichologinis triukšmas - galvoje atsiradusios pašalinės mintys, keliančios nepasitikėjimą savimi, baimę, kad nepasiseks, ir panašiai.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (1)

Simonas Audickas

May 29, 2013, 4:23 PM, atnaujinta Mar 6, 2018, 3:07 AM

Visi stereotipiškai įsivaizduojame, kad joga – tai paprasčiausias kaulų laužymas, pratimai, reikalaujantys lankstumo, o meditacija – į šalis ištiestos rankos, į viršų nukreiptais delnais bei nykščiu ir rodomuoju pirštu suformuotas ženklas „o“. Taip pat sukryžiuotos kojos ir užsimerkus skleidžiamas garsas „mm“.

Visa tai greičiausiai, matėme filmuose ar parodijuojant draugus. Žinoma, yra žmonių, kurie norėdami atsipalaiduoti būtent taip ir daro. Kiekvienas veiksmas atliekamas su tikslu. Bet svarbiausia yra tai, kad taip siekiama psichologinės minčių švaros.

Minčių triukšmas

Žmogus girdi ne tik fizinį triukšmą – įvairius garsus gatvėje ar namuose, ar bet kurioje aplinkoje, tačiau taip pat ir psichologinį.

Psichologinis triukšmas kyla tada, kai mūsų galva yra okupuota įvairiomis mintimis.

Jis gali būti malonus, jei galvojame apie malonius dalykus, tačiau taip pat gali kelti nerimą, jei savo mintis nukreipiame į jaučiamą stresą, susirūpinimą keliančius objektus. Situacija: kontrolinis darbas arba egzaminas. Mūsų galva prikimšta išmoktų faktų ar kitų žinių, sukasi mintys, kaip reikės jį parašyti, Tačiau galvoje atsiranda ir kitų minčių, keliančių nepasitikėjimą savimi, baimę, kad nepasiseks, ir panašiai.

Visa tai yra psichologinis triukšmas, kuris mus sužadina, kartais net sukausto raumenis ir dėl kurio mes nesijaučiame atsipalaidavę. Taigi šiuo ir daugeliu kitų atvejų psichologinis triukšmas gali labai paveikti mūsų kasdieninį gyvenimą.

Visavertis atsipalaidavimas

Atsipalaidavimas, kaip ir pavargimas, yra visoks. Visišką atsipalaidavimą labai sunku pasiekti, tačiau įmanoma.

Fiziškai atsipalaiduoti galima miegant, ramiai sėdint ir skaitant knygą. Žinoma, jei tai daroma patogiai.

Tiems, kas tik dabar atranda psichologinį atsipalaidavimą, su juo teks šiek tiek padirbėti.

Psichologai juokauja, kad smegenų neišimsi ir nepadėsi ant lentynos ilsėtis, tačiau yra galimos autogenetinės treniruotės, kurių tikslas yra sugebėti savo mintis „tvarkyti“.

Taigi nelendant labai giliai į meditacijos ir jogos specifikas, būtų galima pasakyti, kad praktikuojantys šiuos užsiėmimus, stengiasi psichologiškai apsivalyti, žinoma, nepamirštant ir fizinio komforto.

Savistaba yra dar vienas užsiėmimas ir darbo su savimi būdas. Tai – stebėjimas, kas vyksta su mumis, su mūsų kūnu, mintimis.

Kai tai pastebima, įvertinama, galima į tai reaguoti ir su tuo dirbti. Jei tai susiję su blogomis mintimis, jas galima keisti teigiamomis arba atidėti į šalį.

Kaip minėta pavyzdyje su egzaminu, mintys gali lemti ne tik psichologinį, bet ir fizinį nuovargį. Todėl blogų minčių atidėjimas į šalį gali padėti atsipalaiduoti ir fiziškai.

Nepaneigsime, kad žmogus yra vientisa esybė, todėl visiškai atsipalaiduoti galima tada, kai ir fizinis, ir psichologinis atsipalaidavimai veikia kartu.

Visiškas atsipalaidavimas vadinamas transu. Norint to pasiekti reikia su savim dirbti daugybę metų.

Ar visi gali atsipalaiduoti?

Į klausimą, ar kiekvienas žmogus gali atsipalaiduoti, būtų galima atsakyti teigiamai. Tačiau tam gali prireikti šiek tiek pagalbos, reikia pamokyti, kaip tai teisingai daryti ir nuo ko pradėti.

Pirmiausia reikia žinoti, kaip valdyti psichologinį triukšmą, bei atrasti savitą fizinio atsipalaidavimo formą.

Pavyzdžiui, pasivaikščiojimas rudenėjančiame parkelyje, kai geltoni lapai krenta tiesiai virš galvos, gali būti labai tinkama vieta psichologiniam atsipalaidavimui.

Tačiau pasivaikščiojimas yra varginanti veikla vyresniam žmogui. Be to, raumenų stimuliacija taip pat veikia atvirkščiai. Tam tikros medžiagos, išsiskyrusios į organizmą, sukelia būseną, dėl kurios psichologinis atsipalaidavimas gali būti labai apsunkinamas.

Norint geriau atsipalaiduoti, reikėtų susirasti patogią vietą, kur nebūtų fizinio diskomforto, ir stengtis kontroliuoti savo psichologinį triukšmą.

Tai neturi trukti ilgai. Sakoma, kad saldžiausias miegas yra pirmosiomis akimirkomis, kai dingsta psichologinis triukšmas. Per tas keletą ar keliolika minučių žmogus atsipalaiduoja fiziškai, o taip pat, kai nebūna jokių minčių galvoje, – psichologiškai.

Mes kiekvienas galime rasti patogią vietą ir laiką, kad galėtume atsipalaiduoti bent šiek tiek daugiau nei įprastai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.