Galbūt žmonių reakcija būtų buvusi ramesnė, jeigu ne karti patirtis – per pastaruosius pora metų Lietuvoje buvo uždaryti du dideli bankai. Bankų griūčių būta ir anksčiau.
Kokios priežastys, skatina žmones pasiduoti masinei panikai, naujienų portalui lrytas.lt pasakojo psichoterapeutai Andrius Kaluginas ir Julius Neverauskas.
Psichologinė epidemija
A. Kaluginas paniką pavadino psichologine epidemija, kuri yra labai užkrečiama. Masinė panika gali apimti bet kokios visuomenės narius. Jos apraiškų yra visame pasaulyje.
„JAV masinė isterija prasideda didžiųjų išpardavimų metu. Europoje žmonės taip pat pasiduoda panikai, kai iškyla kokia nors grėsmė. Lietuva – ne išimtis. Kažkada „Akropolyje“ buvo pasirodę dūmai. Dėl gaisro grėsmės prasidėjo panika. Žmonės savo elgesiu supanašėjo į bandą“, – prisiminė A. Kaluginas.
J. Neverauskas mano, kad panikuoti labiau linkę tų šalių žmonės, kurie yra patyrę įvairias grėsmes, nesijaučia saugūs
Nerimas padėjo išlikti
Psichoterapeutas J. Neverauskas mano, kad panika yra žmogaus evoliucijai svarbus reiškinys.
„Išliko tie žmonės, kurie jautė daugiau nerimo. Biologiškai nerimas dėl ateities yra būdingas visiems žmonėms. Štai kodėl spaudoje žmonės ieško blogų naujienų. Žiniasklaida skelbia blogas naujienas, nes žmonės labiau jas skaito. Žmonės yra linkę labai jautriai reaguoti į grėsmę. Jai iškilus, protas nueina į antrą planą“, – kalbėjo J. Neverauskas.
Psichoterapeuto nuomone, žvalgytis į kitus žmones ir, jei jie supanikuoja, elgtis taip pat, yra natūralu.
„Vieno žmogaus nerimas, baimė kitam žmogui sukelia tokią pačią reakciją. Toks elgesys anksčiau žmonėms padėdavo išlikti, apsisaugoti nuo galimų grėsmių – žvėrių, kitų žmonių. Per daug tūkstančių metų toks išlikimo būdas žmonėms užsifiksavo“, – pastebėjo pašnekovas.
Bloga patirtis
Abu psichoterapeutai vieningi: paniką dažniausiai sukelia grėsmė, nerimas dėl ateities. O jeigu ta grėsmė kyla grupei žmonių, tuomet gali kilti masinė isterija.
Paniką sustiprina ir bloga patirtis. Štai kodėl taip audringai buvo sureaguota į gandus apie galimą „Swedbank“ banko žlugimą.
„Mes žinome, apie dviejų Lietuvos bankų krizę, todėl natūralu, kad žmonės taip reaguoja į paskleistus gandus. Matydami precedentus, žmonės asocijuoja praeities įvykius su gandais ir tokiu būdu tarsi prognozuoja ateitį. Juolab, kad kyla grėsmė jų finansiniam gerbūviui“, – sakė A. Kaluginas.
J. Neverauskas mano, kad žmonių reakcija į gandus apie tariamą „Swedbank“ žlugimą būtų buvosi gerokai audringesnė, jeigu ankstesnių bankų bankrotų atvejais nebūtų užtikrintas indėlių grąžinimas.
Panikuoja ne visi
Dažniausiai panika paveikia žmones taip, kad jie tampa nevaldomi, patys nebekontroliuoja situacijos. Tik sugebantys sukontroliuoti savo emocijas gali atsilaikyti prieš masinę isteriją. Svarbu laiku pasitraukti į šalį, kad būtų galima blaiviau įvertinti situaciją.
„Labiausiai panikai pasiduoda itin jautrūs, linkę į nuotaikų kaitą žmonės, kurie sunkiai valdo emocijas. Tai yra dramatiško būdo, linkę isterikuoti žmonės. Psichologijoje jie įvardijami kaip histrioninio tipo asmenybės“, – aiškino A. Kaluginas.
J. Neverauskas taip pat pritarė, kad panikai linkę pasiduoti ne visi.
„Daliai žmonių labiau būdingas racionalus protas, bet daugelį užvaldo emocijos ir protas lieka antrame plane. Jeigu žmogų valdo protas, jis slopina emocijas. Jeigu valdo emocijos, o nerimas – viena svarbiausių emocijų žmogaus gyvenime, jos nuslopina logiką“, – aiškino psichoterapeutas.
Nuo išsilavinimo nepriklauso
Klaidinga manyti, kad panika būdinga tik tam tikro išsilavinimo ar žemesnio intelekto asmenims.
„Panikai gali pasiduoti bet kas, kaip ir bet kas gali susirgti sloga, nesvarbu, ar tai – profesorius, ar darbininkas. Pasidavimas panikai nereiškia, kad žmonės nemąsto, ar yra žemesnio intelekto. Tai – socialinis reiškinys, kuris yra užkrečiamas. Aptemti protas gali ir pačiam išmintingiausiam“, – įspėjo A. Kaluginas.
Vis dėlto J. Neverauskas mano, kad išmintingas žmogus niekada nepasiduos masinei panikai.
„Jis panaudos savo išmintį – visas žinias, įgūdžius – ir visada, prieš priimdamas sprendimą, rinksis iš keleto variantų“, – sakė psichoterapeutas.
Internetas skatina interpretuoti
Panika yra užkrečiama, nes jai kilus įsijungia bandos jausmas.
„Jeigu kažkas kalba apie pasaulio pabaigą ir perka daug druskos, kiti žmonės, jeigu nemąsto, taip pat pradeda laukti pasaulio pabaigos ir skuba pirkti druską. Jie imituoja kitų žmonių elgesį, netgi nesusimąstydami apie tai“, – pastebėjo A. Kaluginas.
Raštiška informacija, žaibiškai sklindanti internete, anot psichoterapeuto, gali lemti dar didesnės panikos bangą, nes tai, kas parašyta, žmonės linkę plačiau interpretuoti, labiau sureikšminti.
„Kuo toliau, tuo labiau internete esanti informacija darys įtaką masiniams reiškiniams. Tiesa, internetas padės sklisti ne tik panikai, bet ir geriems dalykams“, – neabejoja A. Kaluginas.
