Iki manęs jis turėjo žmoną, bet sakė, kad tai nebuvo meilė, o tik šiaip, nes tik su manimi suprato, kas yra meilė. Ir dabar jis gailisi, kad buvo su ja. Jam šlykštu, kad turi vaiką su viena, nors jam norėtųsi, kad viskas būtų buvę tik su manimi.
Jis to paties reikalauja iš manęs. Aš turėčiau gailėtis savo praeities, gailėtis, kad turėjau vyrą, kad su juo turiu vaiką. Man turėtų būtų šlykštu, kad buvau su kažkuo, o ne su juo. Turėčiau grožėtis vien tik savo draugu, žavėtis juo.
Negaliu bendrauti su senais šeimos draugais, nes jie bendrauja su mano buvusiuoju, o jam tai šlykštu.
Turiu kelis man patinkančius aktorius ir žiūrint filmą pasakiau, kad jie gražūs. Tai jis labai įsižeidė. Pasakė, kad aš jam šlykšti, nes man gražūs kiti vyrai. Išvadino visokiais žodžiais, kad aš – tokia, kaip ir visos, kurios grožisi kitais vyrais, nes jis kitų moterų nemato, jam nėra kitų gražių – tik aš.
Kad ir kokia mylima būčiau, išgėręs kelis kartus mane sumušė. Pasiteisino, kad aptemo sąmonė ir prisiekė, kad daugiau taip nebus.
Ne kartą buvo atėmęs telefoną, tikrino skambučius. Kai garsiai viešoje vietoje pasakiau, kad grąžintų, pasakė, kad tuoj gulėsiu perskelta galva. Paskui pasiteisino, kad tai pasakė supykęs ir taip nepadarytų.
Ar reikia gailėtis savo praeities? Gal aš kalta ir neteisingai elgiuosi? O gal draugas turi kažkokių problemų ir nemyli manęs? Būčiau labai dėkinga už jūsų nuomonę.
***
Atsako psichologė Karolina Bajoriūnienė:
Iš laiško panašu, kad esate pasimetusi ir pati nežinote savo tikrosios pozicijos. Gal vertėtų prisiminti savo vertybes, asmeninį požiūrį ir nuomonę?
Laiške kalbate apie didelę draugo meilę, tačiau neužsimenate apie savo jausmus. Galbūt reikėtų užduoti sau klausimą, ką jaučiate jūs, dėl kokių priežasčių esate su žmogumi, kodėl kenčiate ir nerandate išeities.
Kelis kartus laiške minite žodį „šlykštus, šlykšti“ ir panašiai. Dažnas šio žodžio vartojimas gali sufleruoti apie jūsų vidinę būseną, kurios galimai pati sau nesate įvardijusi.
Taip pat dažnai vartojate žodį „turėčiau, turėtų“ ir panašiai. Galbūt jaučiate, kad pati kažką turite daryti, bet nedarote?
Klausiate, ar reikia gailėtis praeities, bet juk praeitis mus ir padaro tokius, kokie esame šiandien. Jei nebūtų kurios nors jūsų gyvenimiškos patirties, didelė tikimybė, kad galėjote net nesusitikti su šiuo konkrečiu žmogumi. Nes iš esmės būtumėte šiek tiek kitoks žmogus.
Tam tikra prasme turėtume vertinti ir branginti prisiminimus ir patirtį, kokia ji bebūtų, nes tuomet galime mokytis iš padarytų klaidų ir patirtų skriaudų.
Patirtis mus apsaugoja ir nukreipia tinkamu gyvenimo keliu, bet tik su sąlyga, jei mes iš tos patirties mokomės, analizuojame savo elgesį ir darome tvirtas išvadas. Priešingu atveju ji gali pakenkti, suformuoti baimes ir neteisingus mąstymo aspektus.
Klausiate apie asmeninę kaltę ir elgesį. Tačiau ar turite alternatyvą? Pasvarstykite, ar galėtumėte, atsižvelgus į vidines vertybes ir poreikius, tą elgesį pakeisti ir į kokį galėtumėte ar norėtumėte keisti. Ar pasikeitimai nesulaužys jūsų, kaip asmenybės? Ar tuomet galėsite būti laiminga ir tikrai patenkinta?
Dėl galimų draugo problemų: mūsų visuomenėje plačiai kalbama apie priešinimąsi ir netoleranciją smurtui – tiek psichologiniam, tiek fiziniam, tačiau poros santykiuose griežtų taisyklių niekas iš šalies nustatyti negali ir net neturi teisės. Kiekviena pora kuria savas bendravimo taisykles, svarbu, kad šios būtų bendrai priimtos ir tinkančios abiem pusėm.
Galbūt turint didelį norą būti su šiuo konkrečiu žmogumi ir jaučiant, kad laikas keisti ir brandinti santykius kita linkme, vertėtų kreiptis profesionalios pagalbos?
Bet kuriuo atveju, atsakius sau į esminius klausimus ir atradus savo poziciją, turėtumėte priimti sprendimą ir nebekankinti savęs „galbūt“ klausimais.
Nutarusi nieko nekeisti santykiuose ir supratusi, kad negalite būti be šio žmogaus turėsite priimti jį tokį, koks yra, ir mėgautis tuo, ką gaunate iš jo, atsisakant reikalauti to, ko duoti jis negali.
Jeigu nuspręsite situaciją keisti, turite įvertinti galimą nesėkmės riziką ir jos padarinius sau. Kartais turime susitaikyti su tuo, kad pakeisti situacijos nepavyksta ir savo energiją bei pastangas nukreipti ten, kur galėsime jautis laimingi ir pasiekti norimų rezultatų.
Be abejonės, sprendimui priimti dažnai stengiamės įsitikinti iki galo, ar įmanoma kažką padaryti ir dėl savo sąžinės ramybės turime išbandyti visus kelius, kuriuos galime sau leisti. Tik turime nepamiršti, kad santykius kuria du žmonės, kad vieno kalto niekuomet nebūna, ir vieno partnerio meilės abiems neužteks.
Bet kuriuo atveju, veikti ar ne, tai jau yra apsisprendimas, kurio jums labiausiai ir trūksta šiame gyvenimo etape. Linkiu atrasti save ir tapti išties laimingai ir ramiai dėl savo pasirinkimų.
Turite klausimų psichologui? Rašykite mums psichologas@lrytas.lt.
