– Ar visą parą stebinčios kameros gali suteikti žmogui saugumo jausmą? O gal priešingai – tik padidinti nepasitikėjimą savo jėgomis? – pasiteiravau vilniečio psichologo-psichoterapeuto Olego Lapino.
– Viskas priklauso nuo požiūrio. Tikra tiesa, kad tobulėjant technologijoms žmonės vis dažniau praranda teisę į privatumą.
Kita vertus, yra daug žmonių, kurie siekia atkreipti į save dėmesį, išsiskirti iš kitų, būti pastebėti.
Kodėl tokie populiarūs socialiniai tinklai? Manau, šio reiškinio priežastis – žmonės trokšta būti matomi, pastebimi, nori, kad apie juos kalbėtų kiti.
– Kokią kainą tenka sumokėti viešinant savo gyvenimą?
– Kai kurie asmenys iš tikrųjų praranda privatumą. Tačiau sunkumų kyla tik tada, kai tai jiems yra nemalonu, kai tai vyksta prieš jų valią arba jiems nežinant.
Neretai žmonės kenčia nuo psichologinio spaudimo, sakyčiau, terorizavimo, nes nenori, kad būtų viešai aptariami kai kurie jų poelgiai ar veiksmai. Jei tokio dėmesio žmogus nepageidauja, jis gali jį piktinti.
– Kada privatumo praradimas sukelia vidinių išgyvenimų?
– Netekus privačios erdvės neramu pasidaro tiktai tada, kai žmogus vienu metu siekia kelių skirtingų dalykų: siekia viešumo ir tuo pat metu bijo būti matomas.
Kitaip sakant, jeigu žmogus turi šiokio tokio emocinio nestabilumo, privačios erdvės netekimas bus nemalonumas.
Tai išduoda kūno kalba, pavyzdžiui, raustantys drovūs žmonės neretai vienu metu siekia kelių prieštaringų tikslų: nori atsidurti dėmesio centre, bet taip pat dėl to nerimauja. Tai jiems neduoda ramybės.
O paslapčia nufotografuotas nuogas žmogus, kurio nuotrauka be jo žinios atsiduria socialiniame tinkle, pasipiktins ir jaus apmaudą, bet tai gali ir neišprovokuoti vidinio konflikto, jeigu jam tai nerūpi.
Noriu pasakyti – nesvarbu, kokios išorinės sąlygos, kur kas svarbiau vidinės žmogaus nuostatos, nes nuo jų priklauso reakcija.
Dėl visų nepatogumų negalime kaltinti vien technologijų, kad atsidūrėme po didinamuoju stiklu.
