„Tik prieš savaitę nusidažėme palanges. Radiatoriai irgi iki šiol buvo nedažyti“, – aprodydama naująsias patalpas pasakojo „Jaunimo linijos“ padalinio Vilniuje vadovė Jūratė Kudarauskaitė.
Savanoriai patys pamažu įrengia „Jaunimo linijos“ patalpas, į kurias persikėlė vos prieš pusmetį. Anksčiau jie buvo įsikūrę Vilniaus jaunimo psichologinės paramos centre, kuriam ir priklausė. Vėliau nuo šio centro jie atsiskyrė nusprendę suvienyti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiančias „Jaunimo linijas“.
Numerio nemato
J. Kudarauskaitė pasakojo, kad patalpas jų organizacijai reikia dar labiau pritaikyti. Visų pirma, reikėtų įrengti daugiau atskirų kambarėlių, nes „Jaunimo linijoje“ nuolat vyksta esamų ir būsimų savanorių mokymai. Mokymai vyksta nedidelėse grupelėse, todėl geriau, kai erdvė padalinta pertvaromis.
Kol kas atskirų kambarėlių „Jaunimo linijoje“ nedaug: viena patalpa skirta mokymams, kita – mažytei virtuvėlei, kurią pagal tvarkaraštį tvarko patys savanoriai. Taip pat yra nedidelis kambarėlis, kuriame sėdi prie telefonų budintys savanoriai. Šio kambarėlio durys visada būna uždaros, kad niekas netrukdytų ir negirdėtų intymių pokalbių detalių.
Kur budi savanoriai, viešai nerodoma, siekiant išsaugoti visišką konfidencialumą.
„Žmonės dažnai klausia, ar mes tikrai nematome telefono, iš kurio skambinama, numerio. Mes jo tikrai nematome“, – patikina J. Kudarauskaitė.
Net laiškų, skirtų savanoriams, sistema yra sukurta taip, kad žmogui, pasakojančiam apie savo bėdas, nereikėtų įvesti savo elektroninio pašto adreso. Žmonės, norintys parašyti laišką savanoriams, turi tiesiog prisiregistruoti „Jaunimo linijos“ interneto puslapyje.
Nori prasmingos veiklos
Dirbti savanoriais „Jaunimo linijoje“ gali toli gražu ne kiekvienas. Visi, pasiryžę padėti kitiems, išklauso intensyvius 4 mėnesių trukmės mokymus. Vėliau turi nuolat tobulintis papildomai.
„Per mokymus mes žmones atrenkame, po jų vertiname, ar jie pasirengę pas mus dirbti. Kartais vien tam, kad būtum savanoriu, neužtenka vien motyvacijos. Reikia dar ir įgūdžių, tam tikrų šiam darbui reikalingų nuostatų bei papildomo pasirengimo“, – atskleidė J. Kudarauskaitė.
„Jaunimo linijoje“ dirbantys savanoriai yra pačių įvairiausių specialybių atstovai. Daugiausia tai – psichologiją ar socialinį darbą studijuojantys studentai. Tarp savanorių yra ir keletas programuotojų, karininkas, draudimo kompanijų, bankų darbuotojai, projektų vadovai.
Pastaruoju metu atsiranda nauja tendencija – savanoriauti ateina vis vyresni žmonės, turintys darbus, sukūrę šeimas. Sprendimą dirbti „Jaunimo linijoje“ jie grindžia noru nuveikti ką nors prasmingo.
Kai kurie žmonės, nusprendę dirbti „Jaunimo linijoje“, patys yra išgyvenę įvairių krizių, net mąstę apie savižudybę. Įveiktos gyvenimo krizės įkvepia padėti ir kitiems.
Siūlosi dirbti ir per šventes
Vienu metu „Jaunimo linijoje“ visada dirba dvi telefonų linijos. Fiziškai galima įjungti ir daugiau linijų, bet žmonių nėra tiek daug, kad jiems būtų galima paskirstyti didesnį krūvį. Juk dalies savanorių užduotis yra atsakinėti į raštu pateiktus klausimus. Kiti moko būsimuosius savanorius. Dar kiti yra atsakingi už žinių apie „Jaunimo liniją“ sklaidą, įvairių projektų, renginių organizavimą.
Iš viso „Jaunimo linijoje“ dirba apie 200 savanorių: apie 120 Vilniuje, apie 50 Kaune ir apie 30 Klaipėdoje. Kiekvienas padalinys turi po vadovą, o savanoriai neretai migruoja iš vieno padalinio į kitą, nes pakeičia gyvenamąją vietą.
Savanoriai dirba kasdien, visą parą. Taip pat ir per šventes. Kai kurie net siūlosi savanoriaudami sutikti Naujuosius metus.
Tikrina, kaip veikia linija
Dažniausiai žmonės į „Jaunimo liniją“ skambina vakarais – nuo 20 val. iki 2 val. ryto. Tuomet pokalbiai būna sudėtingiausi, skambina su didesnėmis problemomis susidūrę žmonės.
Dažniausiai į „Jaunimo liniją“ žmonės skambina dėl santykių šeimoje, problemų darbe, meilės bėdų, netekčių, nepasitikėjimo savimi, nepakankamo savęs vertinimo.
Iš viso į „Jaunimo liniją“ per dieną paskambina iki 300 žmonių. Apie 40–50 skambinančių žmonių su savanoriais dalijasi savo sunkumais. Dalis skambinančiųjų ieško informacijos ar padeda ragelį. Taip pat į „Jaunimo liniją“ paskambina ir vaikai, pasakojantys išgalvotas istorijas ir bandantys išsiaiškinti, kaip „Jaunimo linija“ veikia.
Per pokalbį žudosi
Kasdien maždaug 8 skambučiai būna itin sudėtingi – su savižudybės rizika. Paskambinę žmonės arba galvoja apie savižudybę, arba jau yra suplanavę nusižudyti. Sunkiausia, kai skambinantis žmogus bando iš gyvenimo pasitraukti per pokalbį su savanoriu.
Daugybės žmonių bėdas kasdien išklausantys savanoriai gali iš skambinančio žmogaus balso nuspėti, kad jis galvoja apie savižudybę. Paprastai tokie žmonės būna itin prislėgti.
Kartais tie, kurie bandė žudytis ir buvo atkalbėti nuo šio žingsnio, „Jaunimo linijos“ atsiliepimų skiltyje vėliau parašo, kad po pokalbio su savanoriu nusprendė nebesižudyti. Kaip tik tokios padėkos daugumą savanorių labiausiai ir įkvepia savo laiką be jokio finansinio atlygio skirti kitiems.
