Kamuoja blogos mintys, kad ji man meluoja, kad flirtuoja su kitais, apgaudinėja. Negaliu normaliai dirbti – nuolat esu susimąstęs, blogos nuotaikos, širdis daužosi, vaikštau nuleidęs akis, norisi verkti. Rankos dreba, mažai valgau.
Nors mano antroji pusė ragina mane pasitikėti ja, niekaip neįstengiu, nes vieną kartą prisipažino, kad jai patinka kitas vaikinas.
Patarkite, ką daryti. Kaip atsikratyti blogų minčių? Kaip labiau pasitikėti ja ir savimi?
Pamiršau pridurti, kad visuomet noriu būti su ja kartu. Kas 10 min. rašinėju jai kvailas žinutes: „Ką veiki?“ „Kur esi?“ ir panašiai.
Bijau išleisti ją į gimtadienius, nes kyla minčių, kad ji bus su kitais vaikinais, kad jie prie jos priekabiaus, o ji jų neatstums. Esu labai pavydus. Anksčiau galvojau, kad toks nesu, bet ją pamilęs pradėjau kvailai elgtis.
Galvoju, kad aš ją labiau myliu nei ji mane, ir tai mane labai skaudina. Jaučiu, kad ji man rodo mažai dėmesio, smerkia. Iš jos sulaukiu mažai gražių žodžių.
Patarkite, kaip įveikti šią problemą, nes nebegaliu būti laimingas, negaliu šypsotis, džiaugtis, normaliai bendrauti su žmonėmis.
***
Atsako psichologė Eglė Masalskienė:
Tiek daug galvodamas apie tai vargu ar galite jaustis laimingas.
Tikriausiai esate pastebėjęs, kad emocinė savijauta priklauso nuo to, ką galvojame. Vos tik ateina juodos mintys – ir nuotaika ima „juoduoti“, o smagią savijautą, kai norisi šypsotis, kai jaučiamės laimingi, mums tarsi įkvepia kokia nors drąsinanti, girianti, palaikanti mintis. Todėl pozityvus mąstymas, kaip metodas, kurio galima išmokti, tapo plačiai minimas.
Turite negatyvių minčių – ir jos, natūralu, kelia negatyvią savijautą. Dėl to blogai jums.
Rašote, kad negalite normaliai bendrauti. Žinoma, kas gi gali normaliai bendrauti, jei savijauta nekokia? Dėl to blogai yra ne tik jums, bet ir tiems, su kuriais bendraujate – kyla įtampa, neigiamomis nuotaikomis nejučia tarsi užsikrečiama.
Ką darome, kai susiduriame su prastai nusiteikusiais žmonėmis, ypač jei jie yra beveik nuolat prastai nusiteikę? Paklausiame, kuo galime padėti, bandome kažką padaryti, bet jei nesiseka, dažniausiai bėgame nuo jų kuo toliau. Jei tai yra artimas žmogus, mums patiems tampa blogai dėl jo. O vėliau galbūt taip pat imame šalintis.
Taigi, akivaizdu, kad dėl šio reikalo blogai ir tiems, su kuriais bendraujate: klientams, kolegoms, gal net praeiviams, jau nekalbant apie šeimos narius ir artimus draugus.
Mintys būna valingos, kai mes jas valdome, ir automatinės, nevalingos – jos ateina tarsi pačios.
Pasistenkite išmokti ir įgusti pastebėti pačias pirmąsias (automatines) mintis. Kodėl? Kad galėtumėte su jomis sąmoningai kalbėtis. Jei nesikalbate, jos pačios kalbasi, bet vis apie tą patį, ir taip pučiasi it sniego kamuolys.
Pavyzdžiui, grįžusi iš vakarėlio jums draugė pasakė, kad jai patiko kažkoks X vaikinas. Galbūt pirmoji jūsų mintis, šovusi į galvą, bus „patiko labiau nei aš“. Aišku, ji sugadins jums nuotaiką. Ir toliau jau savaime nusitęs tokia ar panaši grandinė: „Patiko labiau už mane, vadinasi – įsimylėjo, o jei taip, tai ir bučiavosi ir jai tai patiko. Tikriausiai norės dar. Vadinasi, susitiks. Ji jau susitarė – kur kitur ji eitų šiandien po darbo, nors sako, kad pas odontologą. O jei taip eina po pirmosios pažinties su šituo, tuomet tai, aišku, daro nuolat, kai tik manęs nėra šalia. Jai visada kas nors patinka labiau ne aš. Turėčiau neleisti jai niekur eiti be manęs. Privalau ją sekti ir kontroliuoti ir t. t.“
Pagauti emocijų, tik sustiprinančių tokią minčių eigą, žmonės paprastai nepastebi savo logikos klaidų. Tačiau skaitydamas dabar galite jas atpažinti.
Tarp „patiko“ ir „patiko labiau už mane“ juk yra skirtumas, ar ne? Kiekvienai normaliai moteriai kai kurie vyrai gali patikti arba nepatikti, tai yra, kelti simpatijas arba antipatijas. Ir tai, kad jai kažkas patiko, bet ji vis dar tebėra su jumis ir net kalbasi apie tai (nes jumis pasitiki!), rodo, kad būtent jūs patinkate labiau. Pasižiūrėkite į tą, kuris jai patiko. Tai proga įsivertinti save patį – už šį jūs esate geresnis jai, savo draugei. Kuo? Na, apie tai galite kalbėtis.
Išmokite pamatyti ne įtartiną blogumą, o naudą ir gerumą visame kame. Prisipažino, kad jai patinka kitas? Ar būtų geriau, jei būtų neprisipažinusi?
Pamėginkite kalbėti su savo automatinėmis mintimis faktų kalba, argumentuokite, stebėkite, ar nedarote loginių klaidų ir nepamatuotų išvadų.
Jūs pastebite savo pavydą, galite apie jį galvoti, ir tai yra gerai. Paklauskite savęs, ką jis jums reiškia, ką jis jums kalba. Galite kreiptis į savo pavydą, tarsi į kažką atskirą: „Pasakyk, mano pavydo jausme, ką tu nori man pranešti.“
Dažniausiai pavydūs partneriai itin nepasitiki savimi ir nuolat bijo, kad yra neverti, menkesni už kitus, todėl, jei partneriui kas nors kitas patiktų, šioje rungtyje jie „kristų nugalėti“.
Rašote, kad jūs ją mylite labiau nei ji jus, ir tai jus skaudina.
Pagalvokite, ką vadinate meile. Būna, kad žmogus tiesiog savinasi partnerį, nori jį valdyti, turėti. Nežinau, ar tai yra meilė. Kaip atrodo jums?
Nesavininkiška meilė leidžia kitam augti, būti laimingam, gerai jaustis, skristi. Savininkiški jausmai apkarpo sparnus, kad niekur neišskristum, kaip tos gulbės, priverstos žiemoti tvenkiny. Ar norėtumėte matyti savo draugę palaužtais sparnais, nors ir greta jūsų? Aišku, vyro ir moters meilė yra ne draugiška ar motiniška. Ji visada nori šiek tiek savintis. Juk net sakoma: nepavydi – nemyli. Bet viskam yra saikas.
Pavydas labai „draugauja“ su įtarumu, įtarinėjimu, sekimu, net persekiojimu. Pastarieji dalykai pasireiškia ne vien mintimis ir emocijomis, bet ir elgesiu.
Rašote, kad rašinėjate kas 10 min. žinutes ir panašiai. Tikiu, kad tai darote ne iš piktos valios, norėdamas paerzinti, o tik pagautas savo automatinių nevalingų minčių ir greitų su jomis susijusių emocijų. Bet – liaukitės taip daryti! Nebent draugė pati paprašytų rašyti dažniau.
Paklauskite, kiek žinučių per dieną ji norėtų gauti. Geriau parašykite dviem mažiau nei viena daugiau. Taip pamažu atstatysite pusiausvirą – kas daugiau ir kas mažiau rodo meilės ženklų.
Ar esat kada apsivalgęs medaus ar šokolado iki „nebegaliu“? Kas jums iš to, jei draugė „persivalgys“ jūsų žinučių ir kitų dėmesio ženklų?
Sunku taip staiga sumažinti žinučių kiekį? Tuomet elkitės pagal grafiką: ryt – ne daugiau 10 žinučių/skambučių, poryt – ne daugiau 8, užporyt – ne daugiau 6...
Aišku, turėsite daugiau energijos ir laiko, tad jau dabar susiplanuokite, ką veiksite.
Rašote, kad norite labiau pasitikėti savimi. Štai to ir imkimės. Ką savyje norėtumėte sustiprinti? Pasidarykite sąrašą. Galite atsižvelgti į draugės skonį ar konkrečius pageidavimus. Bet svarbiausia – į tai, ką pats apie save galvojate. Kurią savo gebėjimų sritį norėtumėte palavinti? Gal anglų kalbos žinias? O gal – prancūzų?
Jei tą energiją, kurios tiek daug turite sekdami, galvodami, kas būtų jeigu būtų, ir rašydami kontroliuojančias žinutes, nukreipsite į naujų žodžių mokymąsi ar ką kita, padarysite stebuklą, nes tos energijos turite be galo daug. Tuomet padidės ir jūsų savęs vertinimas, ir pasitikėjimas savimi (lavėju pasirinktoje srityje, valdau savo mintis, tampu atsparus spontaniškam pavydo jausmui, esu stiprus). Be to, tuomet pasikeis ir merginos požiūris į jus, dėl smerkimo už kvailas žinutes, nuolatines blogas nuotaikas ir pan.
Ir dar apie pavydą – jis juk ne be reikalo gamtos ar Dievo sugalvotas. Galbūt todėl, kad padėtų apsaugoti savo turtą. Tik va – kuo didesnis turtas (kaip savininkui atrodo), tuo sunkiau jį saugoti, todėl ir pavydo daugiau atsiranda. Ir čia prasideda kova su vėjo malūnais.
Tikiu, kad jūsų mergina yra puiki. Ir vis tik kas būtų, jeigu jai iš tikrųjų patiktų kitas vaikinas taip, kad jį įsimylėtų ir jus paliktų? Kas tada jums nutiktų?
Gal pavydas turi tikslą ne išsaugoti merginą prie jūsų, o apsaugoti jus patį nuo jausmo „mane paliko“, nešlovės ar dar ko, ką įsivaizduojate nutiksiant.
Jei išmoksite šiek tiek mažiau vertinti savo turtą, kurio pavydite kitiems (merginą), pavydas taip pat sumažės. Juk tik meilės dainose dainuojama „negaliu be tavęs gyventi“, bet iš tikrųjų juk pats suprantate, kad tai nėra tiesa.
Jums labiau praverstų kokia nors daina „galiu gyventi su tavimi, galiu – be tavęs. Mano gyvenimas jau praturtėjo dėl to, kad tu į jį atėjai, ir visa kita nesvarbu“.
Turite klausimų psichologui? Rašykite mums psichologas@lrytas.lt.
