Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai poros gyvena kartu kaip brolis ir sesuo. Tokie vyrai ir moterys nėra vienas kitam svetimi, puikiai sutaria, tik lovoje nepatiria malonumo. Ar įmanoma ką nors pakeisti?
– Kada partnerystė darosi nuobodi? Kiek ilgai turi kartu praleisti žmonės, kad imtų bodėtis vienas kitu? – pasiteiravau psichologo-psichoterapeuto Andriaus Kalugino.
– Tyrimai rodo, kad toks pripratimas pradeda formuotis gyvenant kartu ilgiau kaip 7 metus, nors būna ir išimčių.
Partnerių santykiai darosi vis labiau nuspėjami, įpročiai tampa kasdieniai, jie vienas kitą rečiau glamonėja, nuskursta kūno kalba.
Apie tokius partnerius galima sakyti, kad tai geriausi draugai, nors kai kam gali ir susidaryti įspūdis, kad tai brolis ir sesuo.
Tokią porą gali tenkinti dvasinis bendrumas, buitis, požiūris į vaikų auklėjimą, bendri pomėgiai.
Intymumas atsiduria antrame plane, intymūs santykiai pasidaro labai reti arba jų visai nebūna.
– Kas kaltas? Ar moterims greičiau atsibosta seksas?
– Iš praktikos galiu pasakyti, kad vyrams dažniau viskas darosi nuobodu. Moters kvepalai, drabužiai, kūnas, jos įpročiai – viskas pradeda įkyrėti, ir vyras atitolsta.
Jis darosi abejingas, jam dingsta noras mylėtis.
– Jei vyras prisipažįsta, kad žmona jo netraukia, jai tenka su tuo susitaikyti?
– Visada įmanoma atgaivinti aistrą, paįvairinti savo gyvenimą, jeigu to trokštama. Daugeliu atvejų žmonės gali patys padėti sau – nebūtina ieškoti specialisto.
Kai abu partneriai ima galvoti, kad jie paseno ir gali išsiversti be intymių ryšių, niekas nepadės.
– Kas lemia tokį požiūrį?
– Aš tai vadinu inercijos sindromu. Daugelį tenkina tai, kad buitis sutvarkyta, o vaikai užauginti. Partneriai gali gražiai pasikalbėti apie šeimos biudžeto planavimą, pirkinius, išlaidas, atostogas.
– Gal tai vadinama laime?
– Jei žmonės tuo patenkinti, galima kartu sulaukti gilios senatvės.
Konfliktas kyla, kai viena pusė jaučia nepasitenkinimą. Vienas vyras taip apibūdino konflikto esmę: „Aš tobulėju, o žmona kokia buvo, tokia ir liko. Ji manęs netraukia.“
