Žmonės, kurie neskiria bent jau pusantros valandos sportui, turėtų susimąstyti, ar jie tikrai rūpinasi savo sveikata, nes, kaip dažnai gyvenime nutinka, paaiškėja, kad per daug gero yra blogai.
Gydytojai įspėja, kad tie, kurie treniruočių metu iš savęs reikalauja daugiau negu įmanoma, kenkia sau tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
„Dešimtmečius profesionalūs atletai peržengia savo galimybių ribas. Jie taip turi elgtis,‟ - aiškino Vokietijos psichiatrijos ir psichoterapijos asociacijos atstovas (VPPA) Valentinas Z.Markseras.
Asociacijos gydytojai-specialistai naujame VPPA sporto psichiatrijos departamente vykdo tyrimus, siekdami rasti treniruočių naudą ir ryšį tarp sporto bei kai kurių psichinių ligų. Tyrimų rezultatai turi atskleisti, koks fizinis krūvis yra naudingas mūsų sveikatai ir kada jis kelia pavojų mūsų psichikai.
„Ribos tarp sporto vardan pasirodymo ir masinio sporto tampa vis neaiškesnės‟, - teigė V.Z.Markseras.
Kasdien visą parą veikiantys sporto klubai ir didžiuosiuose miestuose vykstantys maratonai yra tarsi iššūkiai tiems, kurie save pervertina arba tikisi per daug iš savo kūno.
Pasak V.Z.Marksero, tai yra ta riba, kai žmonės nustoja sportuoti tam, kad jaustųsi gerai ir sveikai, o pradeda sportuoti tam, kad pasiektų naujus rekordus ir geriau pasirodytų kitų akyse.
Neprofesionalūs sportininkai pervertina savo organizmo gebėjimą atsistatyti per trumpą laiko tarpą ir skiria per mažai laiko poilsiui. Kartais jie sportuoja po tris ar daugiau valandų per dieną, po penkis ar septynis kartus per savaitę, kol galiausiai jų kūnas pradeda skųstis. Tada jie eina pas daktarus dėl kylančio skausmo, kurį įvardija kaip problemas su raumenimis.
Dažniausiai už nepatogumo jausmo slepiasi depresija - žmonės jaučiasi prislėgti arba turi mažiau energijos nei visada. Fiziniams skausmams susikaupus, žmogaus aktyvumas sumažėja. Nepaisant įprastų treniruočių, žmogaus noras sportuoti iš lėto blėsta. V.Z.Marksero teigimu, tada gydytojams būna sunkiausia nustatyti ligą.
Sporto psichiatrai dirba su šios problemos sprendimu. Iki šiol aštuonios universitetinės ligoninės Vokietijoje atvėrė ambulatorines sporto psichiatrijos įstaigas „persisportavusiems‟.
