2. Jei tam tikrose situacijose, kai stipriau susijaudinate, pradedate raudonuoti arba balsas pradeda kimti, tačiau nekreipkite į tai jokio dėmesio. Atsiminkite vieną labai svarbų momentą – kol jūs patys nepradedate jaudintis dėl išraudimo ar kimstančio balso, aplinkiniai to paprastai nepastebi. Bet kai tik dėl to pradėsite perdėtai pergyventi, pamatysite, kad ir šalia esantys žmonės pradėjo tai pastebėti.
3. Stenkitės kuo mažiau kritikuoti ir apkalbinėti aplinkinius žmones. Mes jau kalbėjome, kad dažnai kritikuojame kituose tai, ko savyje negalime priimti patys. O tai reiškia, kad sumažinus kritiką aplinkinių adresu ir patys pradėsite jaustis geriau.
4. Dažniau išsakykite kitiems ką galvojate ir kaip jaučiatės. Nuolatinės pastangos išlikti ramiam ir šaltakraujiškam nuo jūsų atstumia aplinkinius žmones. Būkite atviresni, o kartais net pažeidžiamesni. Į atvirumą aplinkiniai atsako atvirumu. Atvirumas užkariauja kitų žmonių širdis.
5. Žmonės, ypač kai bendraujama mažesnėse grupėse, labiau myli dėmesingus klausytojus nei tuos, kurie be perstojo šneka ir pasakoja anekdotus. Mokykitės ramiai ir nuoširdžiai išklausyti ką sako pašnekovas.
6. Susiraskite savo aplinkoje tokį žmogų, su kuriuo galėtumėte visiškai atvirai pasidalinti tuo, kaip jums sekasi praktikoje taikyti čia aprašytus patarimus.
7. Atsistokite prieš veidrodį ir garsiai sau pasakykite:
- „Aš puikiai atrodau“. - „Aš esu protingas (-a) “. - „Aš turiu puikų humoro jausmą“. - „Mano gebėjimai ... (pasakykite kokią nors sritį)... srityje yra puikūs“. - „Mane aplinkiniai myli ir gerbia“. - „Aš esu šaunuolis (-ė)“. - „Aš nusipelnau, kad aplinkiniai mane mylėtų“. - „Aš gyvenime vertas (-a) viso ko paties geriausio“.
Dabar prisiminkite, kurį sakinį jums buvo ištarti sunkiausia, arba kurį tariant jums kilo daugiausiai abejonių tuo, ką sakote? Prisiminėte? Gerai, o dabar, kiekvieną dieną skirkite po 2 min. tam, kad žiūrėdami į veidrodį, o jei veidrodžio nėra, tiesiog mintyse, kartokite tą sakinį. Kad nepamirštumėte to pakartoti, telefone nustatykite priminimą. Nustebsite, kaip su kiekviena diena ištarti tuos žodžius bus lengviau ir lengviau.
8. Pasiimkite popieriaus lapą ir užrašykite jame kuo daugiau savo teigiamų savybių ir gebėjimų. Ten turi būti 20 ir daugiau punktų. Turėkite tą lapą su savimi ir esant progai peržvelkite, o jei kils naujų minčių – papildykite.
9. Stebėkite savo mintis ir gaudykite save tais momentais, kai pradedate save vertinti kritiškai. Kai pagausite tokią mintį – sąžiningai savęs paklauskite: „Ar aš tikrai nusipelniau šios kritikos?“. Čia svarbu vertinti situaciją maksimaliai objektyviai.
10. Atsiminkite ir nuolat sau kartokite – vertinti reikia ne žmogų, o jo poelgius. Tais atvejais, kai žmogus padaro klaidą, labai svarbu vertinti pačią klaidą, o ne žmogų apskritai.
11. Liaukitės save lyginti su aplinkiniais. Toks elgesys dažniausiai duoda tik vieną – dar žemesnę savivertę. Vienintelis žmogus su kuriuo jūs galite lyginti save – esate jūs patys. Vienintelis žmogus, kurį reikia stengtis pranokti – esate jūs patys. Ir nereikia stengtis pasikeisti per dieną ar per savaitę. Asmenybės pokyčiai vyksta daug lėčiau, nei mums norėtųsi. Bet gera žinia yra ta, kad atkakliai ties tuo dirbant, jie visuomet vyksta.
12. Supraskite, kad gyvenime nėra klaidų – yra tik pamokos. Tie įvykiai, kuriuos didžioji dalis žmonių yra linkę vadinti klaidomis ir nesėkmėmis, iš tiesų yra tik mums duodamos gyvenimo pamokos, kurių tikslas – padaryti mus stipresniais, kad galėtume iš gyvenimo gauti maksimumą, ką jis tik gali duoti. Geriausia, kad jūsų žodyne apskritai nebeliktų tokių žodžių kaip „klaida“ ar „nesėkmė“. Tai padarys jus išskirtiniais, daug sparčiau tobulėjančiais žmonėmis nei didžioji dalis aplinkinių.
13. Išmokite analizuoti gaunamas gyvenimo pamokas. Kiekvieną kartą, kai tokias gausite, klauskite savęs – „Ko gyvenimas nori mane išmokyti?“. Toks klausimas turėtų tapti automatine jūsų reakcija į bet kokią gyvenimo pamoką.
Tie žmonės, kurie susidūrę su pamokomis nuolat kartoja „Ką aš tokio padariau, kad gyvenimas mane taip baudžia?“, niekada neišmoks jiems duodamų pamokų, todėl vėl ir vėl jas kartos. Tuo tarpu jūs, pakeitę savo požiūrį, galėsite sparčiai ir užtikrintai judėti į priekį.
Dabar, kai jūs susipažinote su tuo, kas yra žema ir aukšta savivertė, kai išmokote atskirti žmogų, kuris pasitiki savimi, o kuriam pasitikėjimo stinga, pamąstykite ir nuspręskite prie kurios kategorijos žmonių galėtumėte šiandien priskirti save.
Atminkite - tik savimi pasitikintis žmogus gali būti tikrai laisvas.
