Ta mintis man neleidžia normaliai gyventi: aš vis galvoju, kaip ten bus, kada taip nutiks, kaip be manęs bus, o jei kas nors nutiks mano vaikams.
Jei suserga mano mažiukas (jam 5 metai), aš nerandu vietos. Jau nežinau už ko stvertis. Atrodo, kad labai pavargau.
Buvau nuėjus pas psichiatrą. Sakė: tokių kaip tu pilni kampai, neims velnias.
Negaliu džiaugtis gyvenimu, nors pati stengiuosi nepasiduoti. Kaip išlipt iš viso to, kaip nugalėti baimes? Gal reikėtų pas psichologą, bet aš neišgaliu tiek mokėti - juk viena auginu tris vaikus.
Gal galėtumėte man ką patarti? Būčiau labai dėkinga.
***
Atsako psichologas-psichoterapeutas Andrius Kaluginas
Bijoti mirties yra natūralu, jeigu esi aktyvus, sveikas, matai gyvenimo prasmę, turi kuo rūpintis ir ateities planų.
Mirties nebijo arba sąmoningai pasišventę Dievui, arba pavargę nuo gyvenimo kančių ar ligų žmonės, nematantys jokių gyvenimo perspektyvų, užgesę dar būdami gyvi, arba apsvaigę idiotai.
Vakariečiams mirties baimė yra viena dažniausių fobijų, nes ji – visų baimių pagrindas.
Azijiečiams ši baimė tik 5 vietoje. Budizmo jogoje yra specialus pratimas „phowa“, kurio metu atsikratoma mirties baimės, bei speciali meditacija, skirta pasirengti sąmoningo mirimo praktikai. Po šių metodų mirtis (kaip ir gyvenimas) tampa tik iliuzija. Yra žmonių, kuriems tinka toks kovos su mirties baime būdas.
Deja, negaliu banaliai patarti ar duoti abejotinai universalų receptą (pilną formalių ir moksliškų rekomendacijų) jūsų baimei atsikratyti. Tai būtų neteisinga. Darbui su šia problema reikėtų pilnaverčio individualios ar grupinės psichoterapijos kurso.
Tačiau daugelio žmonių išmintis sako štai ką: kai mirtis ateina jai nustatytu laiku, tu jos nebijai visai, tau nerūpi niekas, kas bus, net vaikai. Tu būni toks pavargęs, kad norisi išeiti ir viskas, o jei dar ne laikas – tave kažkas sugrąžina. Tu matai save iš viršaus gulintį. Būna, kad nesuvoki, kas vyksta, bet baimės tikrai nejauti.
Mokėkime gyventi šia diena, vertinti ją, džiaugtis nors ir mažais dalykais, daryti viską su didele meile. Baimės nėra – tai mūsų sugalvota realybė.
Pasistenkite savo dėmesį sukoncentruoti į gyvenimą, o ne į mirtį ir leisti jai ateiti nustatytu laiku. Visi esame žmonės, todėl visi mirtingi. Nelaidokite savęs ankščiau laiko.
Galvokite apie tai, jog esate reikalinga ir mylima. Laikykitės.
Turite klausimų psichologui? Rašykite mums psichologas@lrytas.lt.
