Pasaulis sparčiai tobulėja. Tobulėja ir žmogus. Išmaniosios technologijos griauna konservatyvų požiūrį į daugelį anksčiau buvusių akivaizdžių tiesų ir skverbiasi į sferas, kurios, iš pirmo žvilgsnio, neturi nieko bendro su technologijomis.
Ar prieš kokį dešimtmetį kas galėjo pagalvoti, kad konsultuotis su psichologu bus galima kalbant telefonu? Dabar su psichologu jau galima kalbėtis internetu, o po kokių dešimties, dvidešimties ar dar daugiau metų asmeninį psichologą turės kone kiekvienas žmogus. „Kaip tai įmanoma?“ – paklaustų daugelis.
Psichologu bus jūsų kompiuteris. Arba telefonas. Ne bet koks, žinoma, o išmanusis psichologas jūsų telefone arba planšetėje. Tik apie tai – ne šiandien. Mat dabar labiausiai stebinanti naujovė – internetinės psichologo konsultacijos.
Prisitaiko prie naujovių
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Traumų psichologijos tyrimų grupės docento Evaldo Kazlausko, internetinės psichologų konsultacijos yra visiškai normalus ir evoliuciškai teisingas reiškinys. Jo teigimu, keičiantis pasauliui ir jam tampant vis labiau virtualiu, psichologija taip pat negali ignoruoti technologijų vystymosi. Psichologija turi prisitaikyti prie pasaulio ir prie žmogaus.
„Aš galvoju, kad atsiradus šiuolaikinėms naujosioms technologijoms: internetui, išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, teikti tokias paslaugas yra natūralu. Remiantis tyrimais ir apklausomis, dabar jau net galima pasakyti, kad gyvas pokalbis su psichologu ir internetinė konsultacija turi beveik vienodą reikšmę“, – sakė E.Kazlauskas.
Slegia ne metų laikas, o prisiminimai
Tokia naujove Lietuvos gyventojai gali naudotis nuo rugpjūčio. Paklaustas, ar vasaros metu nepadaugėja žmonių, kurie jaustų liūdesį, psichologas teigė, kad žmogaus emocijos neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors metų laiku.
„Žinoma, yra tam tikrų tyrimų, teigiančių, kad, pavyzdžiui, žiemos metu, kai tamsusis periodas tęsiasi labai ilgai, ir pats žmogus jaučiasi blogiau, tampa pasyvesnis, jį kamuoja nuovargis.
Tačiau žmogus baimę, nerimą, stresą ar kitokių potrauminių sindromų patiria prisimindamas praeities įvykius. Tad natūralu – jeigu jis buvo kokio nors skaudaus įvykio liudytojas, kai buvo pavasaris, dažniausiai tas metų laikas ir turės neigiamų asociacijų“, – pasakojo docentas.
Konsultacijos – ne tik vilniečiams
Svarbu pabrėžti, kad tokia psichologinė pagalba yra visiškai nemokama ir nors ją taiko VU psichologai, kreiptis konsultacijai gali tikrai ne tik vilniečiai. Anot psichologų, viena iš priežasčių, kodėl atsirado toks konsultavimo būdas – siekis, kad profesionalią pagalbą galėtų gauti žmonės iš įvairių Lietuvos miestų.
„Tiems, kas turi internetą namuose, nereikės nė kojos iš namų iškelti, tačiau ne bėda ir neturint – pusvalandžiui ar valandai juk galima užsukti ir į vietinę biblioteką“, – teigė E.Kazlauskas.
Kita svarbi priežastis, lėmusi internetinės psichologų pagalbos atsiradimą – žmogaus baimė kalbėtis gyvai.
„Dėl įvairių priežasčių žmonės bijo peržengti psichologo kabineto slenkstį ir neina į tradicinės psichoterapijos užsiėmimus. Tai lemia ir drovumas, žinių trūkumas, baimė būti sukritikuotam ar baimė, kad visą likusį gyvenimą lyg etiketė bus klijuojama „lankėsi pas psichologą“, – kalbėjo mokslų daktaras.
Ryšys užsimezga ir per nuotolį
Psichotraumatologijos internetinės pagalbos programa (PIPP) pradėta kurti pernai.
„Žmogus virtualioje erdvėje yra atviresnis, užduoda atviresnius klausimus. Santykis tarp žmogaus ir psichologo gali užsimegzti ir nuotoliniu būdu. Mes užtikriname, kad duomenys yra saugomi, žmonės gali kreiptis ir anonimiškai. Juk psichologų tikslas – padėti žmogui jaustis jaukiai. Daugelio psichologų, taip pat ir mano, patirtis rodo, kad atėjęs į kabinetą ir turėdamas kalbėtis akis į akį žmogus nesijaučia saugiai“, – aiškino E.Kazlauskas.
Artimų žmonių netektys, fizinė ir seksualinė prievarta, pavojingos ligos, autoavarijos, netikėtos nelaimės – visa tai gali sukelti potrauminius sindromus. Būtent tokias nelaimes, kurios turi realią grėsmę žmogaus gyvybei, išgyvenusiems žmonėms ir teikiama specializuota psichologinė pagalba.
Kreipiasi aktyvūs ir dirbantys žmonės
Kaip vieną iš svarbiausių programos išskirtinumų E.Kazlauskas įvardijo komandos profesionalumą – kol kas žmones konsultuoja trys profesionalūs psichologai. Šios konsultacijos, anot E.Kazlausko, tikrai skiriasi nuo nemokamų skambučių linijų.
„Ten dirba neprofesionalai, dažnai dar studijuojantys žmonės. Žinoma, kai kurie psichologai jau teikia internetines konsultacijas, tačiau tikrai ne visos jos būna specializuotos ir profesionalios, – sakė jis.
Taip pat psichologas pridūrė, kad per pastaruosius mėnesius pagalbos kreipėsi tikrai ne tik socialinės rizikos grupei priklausantys žmonės.
„Mūsų klientai dažniausiai yra aktyvūs žmonės, turintys darbus, dalyvaujantys įvairiuose socialiniuose renginiuose ir veiklose“, – pabrėžė psichologas.
Anot jo, nors tikslaus pagalbos besikreipiančio žmogaus portreto tiksliai įvardyti negalima, dažniausiai tai būna pastovias pajamas turintys asmenys, patyrę sunkių išgyvenimų ir kenčiantys nuo potrauminių sindromų.
Be to, žmogus, norintis pasikonsultuoti, turi būti pilnametis. Nors kreipiasi įvairaus amžiaus žmonės, maždaug iki aštuoniasdešimties metų.
„Jei ateitų ir šimtametis senukas, vis vien jį konsultuotume“, – juokavo psichologas.
Programa taikoma, kai grėsmės nebėra
Vos susitikę su žmogumi, psichologai bando jam paaiškinti, kad visos po šokiravusių įvykių patiriamos emocijos yra natūralios.
„Būtų net keista, jeigu žmogus nieko nejaustų“, – pastebi psichologas.
Sunkiausia, anot jo, tuomet, kai žmogus bando paslėpti savo emocijas. Tuomet jausmai keičiasi, gali tapti nepakeliami.
„Žmogus mato, kad jam sunku dirbti, kad nuolat galvoja apie tai, kartais pravirksta arba supyksta. Tuomet mūsų pagalba gali būti naudinga. Mes ją žmogui galime pasiūlyti tik tuomet, kai tas skaudus ir šokiruojantis įvykis jau yra pasibaigęs ir nebėra grėsmės žmogaus gyvybei“, – sakė pašnekovas.
Nors iš pirmo žvilgsnio tokios internetinės konsultacijos atrodo išties neįprastai, tačiau, psichologų teigimu, viskas yra paprasta. Pirmiausia žmogus turi paskambinti. Tuomet specialistas bando išsiaiškinti, kokia konsultacijų forma žmogui yra priimtiniausia. Pasirodo, daugeliui didžiausią baimę kelia gyvas pokalbis. Tuomet psichologas pasiūlo konsultacijas telefonu arba internetu.
Rašymas – irgi terapija
Tarkime, žmogus pasirenka būtent internetines konsultacijas. Tuomet reikia užpildyti apklausą, atsakyti į kelis atvirus klausimus. Klausiama apie žmogų sukrėtusį įvykį ir sunkumus, kuriuos jis patiria dabar. Iš užpildytos anketos paaiškėja, ar žmogui tokio tipo konsultacijos gali padėti, ar ne.
„Jeigu žmogus neišlaikė egzamino arba gavo blogą įvertinimą, mes, deja, pagelbėti negalime“, – sakė psichologas ir pridūrė, kad būna ir tokių atvejų, kai žmogus kreipiasi norėdamas konsultacijų, tačiau, pabendravus gyvai ir perskaičius jo atsakytus klausimus, paaiškėja, kad jokių potrauminių sindromų žmogus nepatyrė.
„Tuomet sakome: „Jūs esate sveikas.“ Išgirdę tokius žodžius pacientai dažniausiai labai nustemba“, – kalbėjo pašnekovas. Gydytojas sakė, kad jeigu pasikalbėjus su žmogumi tampa aišku, jog internetinės konsultacijos yra ne tai, ko žmogui reikia, vis vien į jo bėdas nėra numojama ranka. Tuomet žmogui pasiūloma kreiptis į kitus psichologus, galinčius užtikrinti adekvačią pagalbą.
„O jeigu pastebime potrauminių simptomų, kuo greičiau susisiekiame su žmogumi ir pradedame terapiją“, – pasakojo E.Kazlauskas.
Per savaitę galima tikėtis sulaukti maždaug dviejų psichologo laiškų-atsakymų. Į žmogaus laišką sureaguojama kaip įmanoma greičiau – per dieną arba dvi. „Rašymas – tai irgi terapija“, – pastebėjo psichologas.
Moterys skundžiasi, o vyrai geria?
Paklaustas, ar į tokio tipo konsultacijas dažniau kreipiasi vyrai ar moterys, E.Kazlauskas teigė, kad ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio tendencijos atskleidžia, jog dažnesnės psichologų pacientės būna moterys. Tačiau tai nereiškia, kad vyrai turi mažiau psichologinių problemų.
„Sunku tiksliai įvardyti, kas tai nulemia. Ko gero, moters ir vyro vaidmenys visuomenėje. Juk vyras turi būti tvirtas, negali verkti, jis turi būti šeimos atrama. O moteris gali būti silpna, jai tarsi leista išsikalbėti ir pasiskųsti. Galbūt vyrui lengviau nueiti į barą ir išgerti, – svarstė psichologas. – Tačiau egzistuoja paradoksas – vyrų savižudybių skaičius Lietuvoje yra gerokai didesnis nei moterų.“
