Patyčių aukoms – jokio poilsio
Anuomet, kai mobilieji telefonai, internetas, socialiniai tinklai ir neriboti žinučių planai atrodė lyg ateities technologijos, apie kurias tuomet svajoti išdrįsdavo retas, patyčias mokykloje patiriantys vaikai atsipūsti ir surasti ramybę galėjo jaukioje namų erdvėje. O štai dabar pabėgti nuo piktų akių yra kur kas sunkiau – virtualią erdvę okupavusios patyčios nepalieka vietos atjautai ir gailestingumui.
Skleisti melagingus gandus ar šmeižti kitą žmogų virtualioje erdvėje yra visai kas kita, nei piktą žodį rėžti savo aukai akis į akį. Galimybė kitą žmogų koneveikti pasislėpus po anonimo kauke ir išvengti atsakomybės yra viena iš priežasčių, kodėl jaunoji karta savo žiaurumą yra linkusi išreikšti esant anapus ekrano.
Patyčios gali plisti kaip virusas
Virtualią erdvę nuodijančios patyčios gali turėti milžinišką auditoriją. Žeminantys vaizdo įrašai, gėdingos nuotraukos ir žiaurūs pareiškimai internete plinta žaibišku greičiu. Skriaudėjas ir patyčių šalininkai gali mėtyti akmenis į aukos daržą kone be paliovos. Didžiausia grėsmė ir nemaloniausia dalis yra ta, kad tai, kas realiame pasaulyje yra prieinama tik ribotai auditorijai, internete yra pasiekiama bet kam, net ir aukos nepažįstančiam asmeniui. Dar vienas skaudulys – tai, kad ištrinti nepageidaujamą, gėdingą medžiagą yra išties sunku. Ypač, jeigu skriaudėjas informaciją talpina savo internetinėje paskyroje.
Artimas kontaktas nebeturi reikšmės
Internetinėms patyčioms nėra laiko ar erdvės ribų – skriaudėjai iš aukos šaipytis gali bet kuriuo paros metu, būdami bet kuriame pasaulio kampelyje. Anuomet patyčios buvo įmanomos tik esant artimam kontaktui, o štai dabar apsukrus skriaudėjo vengimas mokyklos koridoriuose tampa tik trumpalaikiu išsigelbėjimu – net ir, atrodo, pačioje saugiausioje erdvėje – namuose, apsupti mylinčių artimųjų, vaikai nebegali jaustis išties saugūs.
