Tuomet aktorius atliko viešą išpažintį, kalbėdamas apie alkoholizmą, kuris, A.Sakalausko įsitikinimu, ir privedė V.Šapranauską prie savižudybės.
Nuo savižudybės neįmanoma apsidrausti
„Jo būseną aš puikiai suprantu. Man ne kartą yra tekę joje atsidurti. Bet arba aš per didelis savimyla, arba bailys, kad... – užsikirtęs aktorius šiek tiek nukreipė temą. – Vyrauja visiškai klaidinga nuomonė apie alkoholizmą. Žmonėms atrodo, kad tai yra pasileidimas. Pagalvoja, žmogus pasirinko gyvenimą prie konteinerio. Oi kaip jam smagu šalti žiemą ir raustis šiukšlių dėžėje! Jis kaifuoja nuo to! Ne, jis nekaifuoja, jis nebegali kitaip.
Tačiau aš pažįstu žmonių, atsistojusių ant kojų nuo konteinerio. Pavyzdžiui, vienas vyras gyvendavo konteineriuose. Kartą rado jį sušalusį ir nuvežė į morgą. Čia atvažiavo giminės su karstu, o jis pradėjo belsti kojom į dureles: „Atidarykit, šalta!“ Nebegeria jau 18 metų.“
Ne tik iš kitų žmonių pasakojimų apie alkoholio žalą žinantis A.Sakalauskas puikiai supranta, kad V.Šapranauskui reikėjo profesionalų pagalbos. A.Sakalauskas priminė, kad alkoholizmas – liga, su valia neturinti nieko bendro.
„Yra posakis, kad žmogus – savo likimo kalvis. Tačiau su priklausomybėmis tai neturi nieko bendro. Žmogus nuo nieko nėra apdraustas. Mintys apie savižudybę gali užklupti bet ką, nesvarbu, tu esi milijardierius ar vargšas, esi jaunas ar senas. Kaip ir depresijai, alkoholizmui lygiai taip pat nusispjaut, kas tu esi. Pakibai ir viskas“, – įsitikinęs aktorius.
Visuomenės problema – apatija
Kas 40 s pasaulyje nusižudo 1 žmogus. Kas 3 s pasaulyje kas nors bando žudytis. Lietuvoje per metus nusižudo apie 1000 žmonių ir tai didžiausias savižudžių skaičius visame pasaulyje. Gera pirmauti? Nelabai. Juk tikriausiai neįmanoma rasti lietuvio, kuris nepažinotų žmogaus, taip baigusio gyvenimo.
Tačiau didysis sukrėtimas įvyksta tada, kai gyvenimo duris užtrenkia tik labai brangus žmogus. Septynis draugus tokiomis aplinkybėmis praradęs A.Sakalauskas tiki, kad didžiausia problema – visuomenės apatiškumas.
„Mums visiškai nerūpi, kad kažkur vyksta karai. Jei jie vyks pas mus, turėsime kažkiek adrenalino, bet praeis šiek tiek laiko ir mes užsimiršim. Jau dabar užmiršom, kad žmonės kovojo už Lietuvą. Seimo nariai vis ginčijasi dėl niekų, o žmonės dėl laisvės paguldė galvas“, – piktinosi A.Sakalauskas.
Anot jo, dėl apatijos ir neveiklumo kalti ir politikai. Blogiausia tai, kad prie prastos valdžios priprantama lygiai taip pat, kaip ir prie kitų blogybių. Tačiau to neturėtų būti.
„Mes turime kreipti dėmesį į tai, ką veikia valdžia. Taip kalbu todėl, kad „Jaunimo linija“ iš valstybės gauna vos 60 tūkst. litų per metus. Ši suma yra lašas jūroje, palyginti su tuo, kad kasmet Lietuvoje nusižudo tūkstantis žmonių.
Pagalvokime, kiek pinigų skiriama užtikrinti saugumui kelyje? Tai yra žymiai didesnė suma, nors jaunesnių nei 30 metų žmonių savo noru iš gyvenimo pasitraukia daug daugiau, nei žūsta avarijose“, – tikino A.Sakalauskas.
Jam pikta dėl to, kad lėšos paskirstomos neadekvačiai. Pasak aktoriaus, derėtų daugiau investuoti į prevencines programas, o ne į tolesnį gydymą. Taip ne tik būtų išgelbėta daugiau gyvybių, bet ir sutaupyta lėšų. Juolab, kad dauguma programų, pradėtų nusižudžius garsenybei, taip niekada ir nebūna įvykdytos iki galo.
„Valstybės požiūris į šias problemas yra žemiau kritikos lygio. Aš net neturiu žodžių. Man toks įspūdis, kad jie – nieko nesugebančių žmonių būrelis. Bet ne todėl, kad jie negali. Jie gali, bet jie niekaip nepabaigia. Jie pradeda ir niekada neužbaigia. Jie nebaigia nei elektrinės, nei energetinio tilto į Vakarus. Jie niekada nieko nepadaro iki galo.
Jau pačioje nepriklausomybės pradžioje signatarų pasiskirti sklypai ir rentos turėjo blogą kvapą. Jie buvo išrinkti paskelbti nepriklausomybei. O jie apsidovanojo save už tai, ką privalėjo padaryti“, – kritikos valdžiai negailėjo A.Sakalauskas.
Trūksta ryžto
Vykdant savižudybių prevencinę programą būtina vykdyti ir priklausomybių ligų prevenciją. Mat nustatyta, kad apie trečdalis savižudžių buvo priklausomi nuo alkoholio. Savo ruožtu 5–10 proc. alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų baigia gyvenimą savižudybe.
A.Sakalauskas nustebęs, kad į alkoholizmą šalyje nežiūrima rimtai. Pasaulinėje ligų klasifikacijoje alkoholizmas yra įvardytas kaip liga, pasireiškianti elgesio ir psichikos sutrikimais. O ligoniai turi būti gydomi.
„Pažiūrėkit, kas darosi pas mus. Aš pats visa tai praėjau. Girtas sudaužiau daug mašinų, tad trejiems metams netekau teisių ir sumokėjau 4,2 tūkst. litų baudą. Tuomet man niekas nepasiūlė eiti gydytis, baigti Minesotos programą ir t.t.
Amerikoje kai kuriose valstijose yra taip: arba tu sėdi į kalėjimą už avarijos sukėlimą, arba eini gydytis“, – tikino pašnekovas.
Išgirdęs mano repliką apie privalomus kursus, kuriuose pasakojama apie alkoholizmo žalą, A.Sakalauskas patikino, kad jie yra beprasmiai. Kursai priklausomybę turinčio žmogaus neišgydys. Kovojant su tokia liga reikia imtis ryžtingų veiksmų, nors valstybė šiuo metu elgiasi priešingai – nebefinansuojamas savivaldybei priklausantis Priklausomybės ligų centras. Gydytojai algų negauna jau pusę metų. Vilniaus miesto savivaldybei buvo siūlyta perduoti šią įstaigą Sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau dėl pastato patogios strateginės vietos savivaldybė atmetė šį siūlymą.
„Viskas, eikit į gatvę. Dvėskit, nes jūs – alkoholikai. Mes turime svarbesnių reikalų. Mes valdome valstybę, ekonomiką ir t.t. Turime svarbesnių dalykų negu mūsų žmonės.
Tokios valstybės aš nesuprantu“, – liūdnai pasakė A.Sakalauskas.
Nėra vienišo žmogaus
„Pakalbėkime iš kitos pusės. Ką mes matome? Televiziją ir blizgančius žurnalus. Dar naršome internete ir mums atrodo, kad tai yra gyvenimas. Bet iš tikrųjų taip nėra. Spalvoti laikraščiai nėra gyvenimas.
Tad jaunas žmogus, susidūręs su pirmaisiais sunkumais, supranta, kad blogis egzistuoja savaime. Kiekvienas su tuo susiduria ir tampa bejėgis. Gyvenimas nėra amžinas tūsas. Gyventi yra sunku. Sunku kiekvieną dieną eiti į darbą, rinktis... Todėl kiekvienam būna juodų dienų. Bet kiek turi žmogui skaudėti, kad jis norėtų nutraukti savo gyvybę?“ – svarstė A.Sakalauskas.
Kaip didžiulio sielos skausmo pavyzdį jis pateikė žmones, kurie pjaustosi rankas ir kojas. Ilgai aktorius negalėjo suprasti, kodėl žmonės taip elgiasi. Tuomet viena psichiatrė jam paaiškino, kad taip fizinis skausmas užgožia vidinį. Kitaip tariant, žmogus žaloja save tam, kad negalėtų galvoti.
Daug kam ramybės neduoda ir egzistenciniai klausimai. Tai irgi slegia. Žmonės negali paaiškinti, kodėl mes čia esame. Atsakymo į šį klausimą gyvas žmogus taip ir nesužinos.
„Baisiausia, kad mes nesame sukūrę nuostatos, dėl ko turime gyventi. Tačiau pats gyvenimas yra didžiausias argumentas būti. Duris užtrenkti suspėsi bet kada. O tu išbūk.
Juk yra žmonių, kurie tave myli, kuriems esi labai brangus. Nėra visiškai vienišo žmogaus – visada yra kažkas, kas tavęs laukia, kas tave išklausys, kas laukia, kada tu jį išklausysi. Visada yra žmogus, kuris nori tau kažką svarbaus pasakyti, bet nedrįsta“, – įsitikinęs A.Sakalauskas.
Kviečia rūpintis vienas kitu
Anot pašnekovo, „Jaunimo linija“ nėra tik graži iniciatyva. Nors kol kas ją pasiekti gali tik kas dešimtas skambinantis, biure sėdintis žmogus padeda ieškančiam pagalbos. Jis su juo pasikalba, atitraukia nuo savidestrukcijos ir bando kartu ieškoti išeities iš susidariusios situacijos.
Kartais iš pusiausvyros išmuša įvykis, kuris kitam atrodo tik smulkmena, tad bijoma, kad tavo mintys nebus priimtos rimtai, liksi nesuprastas ar net išjuoktas.
„Žinau atvejį, kai vaikas gavo blogą pažymį, o tėvas jį mušdavo dėl blogo mokymosi.
Jis paėmė tėvo medžioklinį šautuvą ir... Pūkšt!.. Galva ištaškyta ant lubų. Tėvas rado.
Ar verta taip pasielgti dėl pažymio? Aišku, ne. Bet emocinis krūvis vaikui buvo didžiulis. Ne pažymys svarbiausia, o jausmai“, – samprotavo A.Sakalauskas.
Aktoriaus įsitikinimu, derėtų surengti socialinę akciją „Pažiūrėk, kas šalia tavęs“. Anot A.Sakalausko, žmonėms reikia išmokti ne tik žiūrėti, bet ir matyti. Žmonės yra bendruomeniškos būtybės, todėl jie turi rūpintis vienas kitu, kad ir kas benutiktų.
„Mes galime nekęsti vienas kito, galime kitą laikyti kvailiu, asilu ar idiotu, bet visa tai nesvarbu. Mums duota gyventi kartu tam tikrą laiką, tad turime padėti vienas kitam“, – pokalbį užbaigė aktorius.
Jei tu nori skirti savo laisvą laiką prasmingai veiklai - tapk apmokytu „Jaunimo linijos“ savanoriu. Daugiau informacijos ir registracija – www.sumazinktyla.lt.Šis straipsnis - tai savižudybių prevencijos kampanijos „Tyla žudo" dalis.
