Bet neretai po didvyrio kauke slepiasi sutrikęs žmogus. Dėl to jo kūnas gali prabilti įvairiomis ligomis. Vadinamosios psichosomatinės kilmės ligos, kurių priežastis – stresas, emocinės traumos, vienos dažniausių, rašo dienraštis „Lietuvos rytas". – Kodėl nėra lengva peržengti psichologo ar psichiatro kabineto slenkstį? – pasiteiravau psichologės-psichoterapeutės Danguolės Iškauskienės.
– Ne paslaptis, kad nuo senų laikų kreivai žiūrima į asmenis, susidūrusius su emociniais sunkumais. Laimei, laikai keičiasi.
Kita vertus, sunku pasakyti, kuris žmogus stipresnis – ar tas, kuris kenčia ir negali sau padėti, ar tas, kuris ieško išeities ir užsiregistruoja pas specialistą.
Atsiverti, pasitikėti, kurį laiką būti priklausomam nuo specialisto taip pat reikia drąsos.
Iš tikrųjų žmogus negali savyje įžvelgti daugybės dalykų.
Prieštaringos emocijos susijusios su pasąmone. Žmogus gali sau kartoti: „Nusiramink, nebijok“, bet tai neduoda naudos. Susidaro užburtas ratas, nes reikia kitokio reagavimo būdo, todėl būtina specialisto konsultacija.
– Kokie ženklai rodo, kad žmogui reikia pagalbos?
– Tai priklauso nuo streso intensyvumo. Stresas gali būti kelių lygių. Iššūkiai, sunkumai gali būti naudingi, nes padeda sutelkti jėgas, ieškoti išeities.
Kur kas sudėtingiau kilus ūmiam stresui – sužinojus apie nelaimę, netektį, sunkią ligą ar kitus dalykus, dėl kurių tenka daug ko atsisakyti.
Kad būtų lengviau, galima stengtis pasižiūrėti į save iš šalies, pasitraukti nuo traumuojančio šaltinio, sugrįžti prie pomėgių, užsiimti tokia veikla, kuri teikia malonumą.
Sukilus emocijoms protas atsisako gelbėti, žmogus nesugeba savęs kontroliuoti, jis tarsi grįžta į vaikystę, kai būna priklausomas nuo kitų. Natūralu, kad tokiu atveju būtina artimojo pagalba, dėmesys, emocinė parama.
Bet kartais nepadeda ir bendravimas su artimaisiais, pomėgiai ar aplinkos pakeitimas. Užsitęsus tokiai būsenai gali kilti liguistų pojūčių.
Nemiga, sumažėjęs apetitas, virškinimo sutrikimai, depresija – tai taip pat streso požymiai, nors traumuojantis įvykis jau seniai praeityje. Emocinė įtampa būna tarsi išblėsusi, bet kūnas vis tiek lieka sužeistas.
