Ketvirtadienį Lietuvą sukrėtė žinia apie jauno žmogaus savižudybę. Iš gyvenimo pasitraukė televizijos TV3 realybės šou „Paslapčių namai“ dalyvis Valdas Končius.
Be sūnaus ir brolio liko Valdo tėvai, aštuoni broliai ir sesuo. Galima tik spėlioti, ką dabar jaučia gausi velionio šeima. Viena aišku – jų laukia ilgi gedulo mėnesiai ar metai.
„Gedulas neturi trukmės. Ypač kai gedima nusižudžius artimam žmogui – sūnui, dukrai, broliui, sesei, tėvams ar sutuoktiniui. Susitaikymas su artimojo mirtimi gali trukti kelis, keliolika ar dar daugiau metų“, - sakė psichologė Vaiva Klimaitė.
Vilniaus universiteto doktorantė tiria nusižudžiusiųjų artimųjų gedulą. Kalbėdamasi su nusižudžiusių žmonių artimaisiais ji pastebėjo, kad sunkiausia gyviesiems suprasti, kodėl mylimas žmogus pasirinko mirtį.
„Svarbiausia suprasti, kad niekas nėra kaltas dėl savižudybės – nei tas, kuris nutraukė gyvybę, nei jo artimieji, draugai ar kiti, su kuriais jis turėjo bendrų reikalų“, - aiškino V.Klimaitė.
Kaltė yra vienas pagrindinių jausmų, kuris apninka nusižudžiusio artimuosius. „Jie kaltina save, Dievą, likimą. Esu girdėjusi mintį, kad būtų buvę daug lengviau, jei artimas būtų miręs dėl ligos ar nužudytas“, - pasakojo psichologė.
Susitaikyti su savižudybe sunkiau dėl dviprasmiškų jausmų. Gyvybę sau atėmęs žmogus yra ir auka, ir žudikas. Jį norisi ir užjausti, ir apkaltinti. „Įsivaizduokite, jei tai – jūsų artimasis. Kaip susitaikyti su tuo?“ - klausė tyrėja.
Geriausia pagalba gedintiems – nuoširdi užuojauta ir drąsa kalbėtis apie skausmą. Visi nusižudžiusiųjų artimieji, kuriuos V.Klimaitė apklausė, tvirtino, kad jiems labiausiai palengvėdavo, kai žmonės su jais bendravo nuoširdžiai, nebijojo savižudybės temos, nesmerkdavo, neskubindavo pamiršti nelaimės.
„Nėra sąrašo frazių, kuriomis geriausia kreiptis į kenčiantį žmogų. Svarbu kalbėti paprastai. Pasakyti, kad užjaučiate, žinote, kas nutiko, paklausti, kaip žmogus jaučiasi, pasiūlyti pagalbą, žinoma, jei tikrai galėsite ją suteikti“, - vardijo psichologė.
Stebėdama gedinčius žmones, ji atpažino kelias gedulo „laimingas pabaigas“.
Viena sužadėtinio netekusi mergina ramybę atrado, kai kaltę dėl savižudybės priskyrė mylimojo depresijai. „Nežinia, ar tai buvo objektyvi tiesa, tačiau jai toks paaiškinimas leido gyventi toliau“, - sakė V.Klimaitė.
Kitiems žmonėms labai padeda, kai jie ima kuo nors rūpintis – įsigyja augintinį, ima daugiau laiko leisti su šeimos nariais, įsitraukia į švietėjišką veiklą ir padeda kitiems panašaus likimo žmonėms.
„Psichologai tai vadina įprasminimu. Savižudybė pati savaime labai blogai. Bet dėl artimųjų mirties kenčiantys žmonės kartais dėl šios nelaimės atranda pozityvių dalykų“, - aiškino psichologė.
Ji kvietė žmones, kurių artimieji prieš metus ar du nusižudė, dalyvauti jos vykdomame tyrime. Norintys susisiekti su psichologe, gali rašyti jai el.laišką - vaiva.klimaite@fsf.vu.lt.
Pašnekovė akcentavo, kad visų svarbiausia – kalbėti apie savižudybę, mirtį ir jas lydinčius jausmus. Nors šios temos – vienos aktualiausių šiandienos visuomenei, jomis kalbėti vis dar yra nedrąsu.
