Po metų gimė dvynukės ir tada prasidėjo mano gyvenimas. Mano vyras dirbo, aš auginau vaikus. Tačiau vyro duktė pradėjo kištis į mūsų santykius.
Ji ėmė skųstis savo tėvui, kad aš jos nemyliu, neprižiūriu
taip kaip ką tik mudviejų gimusių dukterų. Mano vyras tikėjo kiekvienu jos žodžiu, pradėjo ant manęs pykti, vadino blogais žodžiais. Aš visa tai ištvėriau dėl savo vaikų.Kai podukrai sukako 28 metai, jai pasimaišė protas. Aš norėjau iškviesti medikų pagalbą, bet vyras neleido, jis visada galvoja apie tai, ką žmonės pasakys. Jis nesuprato, kad duktė serga psichinė liga.
Aš rašau apie tai, nes dvynių akivaizdoje podukra sakė apie mane savo tėvui: "Nužudyk ją". Pradėjau jos bijoti, tokiu atveju niekada nežinai, kad gali atsitikti. Mūsų vaikai liko sukrėsti, bet vyras bandė savo dukrą gydyti pats, nes turi gydytojo diplomą. Aš patariau nuvesti podukrą pas psichiatrą, bet jis nesutiko.
Vėliau jis kažkur išvežė savo dukterį, o grįžęs namo kaltino mane. Man buvo labai skaudu. Kiek prisimenu, nuo paauglystės ji manęs nekentė, visada norėjo kuo arčiau savęs laikyti tėvą. Kai gimė dvynės, ji nenorėjo tėvo meile dalintis su jomis. Nesuprantu, kodėl vyras man kaltina, kad aš prisidėjau prie podukros ligos.
Aš nežinau, kodėl taip atsitiko. Mano vyras nepažįstamai pasikeitė, jis labai negražiai kalba apie mane kitiems. Jau trys mėnesiai, kai mudu su vyru nesikalbame. Ką daryti? Gyvenu vien dėl savo dukterų, nes jas labai myliu. Diana
Visų tautų pasakose yra minimi podukros ir pamotės santykiai. Vienos istorijos baigiasi gerai, kai nugali tiesa, o kitos – blogai. Vilnietė psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė pripažino, kad skyrybos visada palieka randą vaiko sieloje. Nepilnamečiui stresą gali sukelti taip pat ir naujas šeimos narys, kuris užima išėjusios motinos ar tėvo vietą.
"Kodėl susikūrus antrai šeimai vaikas ima pavydėti meilės? Šis klausimas nėra paprastas. Daug kas priklauso nuo auklėjimo, tradicijų, aplinkos, tėvų išsilavinimo.
Nedaug laimės patyrę vaikai po skyrybų labai prisiriša prie suaugusiojo, su kuriuo gyvena. Toks vaikas gauna naują vaidmenį, jis tarsi tampa geriausiu draugu savo išduotai motinai ar nepelnytai paliktam tėvui“, - pasakojo G.Petronienė.
Ilgainiui tokio vaiko poreikiai, norai, interesai ima dominuoti nepilnoje šeimoje. Vaikas pajunta savo galią, darosi išlepęs, egoistiškas, jis neturi konkurentų, todėl jam sunku būna atsisakyti kai kurių dalykų, jis negali suprasti, kad yra žmonių, kurie elgiasi kitaip. Po skyrybų tėvai neretai tokiam vaikui pataikauja, nes jaučia kaltę dėl iširusios šeimos, todėl vaiko įtaka dar stiprėja, jis auga pavydus. Tėvas ar motina dažnai tokiam vaikui nuolaidžiauja, stengiasi nepastebėti jo klaidų. Kitaip sakant, suaugusieji nemoka nustatyti ribų, kas vaikui leidžiama, o kas – ne. Kad vaikas netrukdytų naujai meilei, neretai motina ar tėvas jį nuveža pas senelius. Tokia yra lietuviška tradicija.
Kita vertus, ne visada vienišų tėvų vaikai auga išlepę, jei žino savo pareigas ir atsakomybę.
Nelengva būna su tokiu vaiku ir naujam šeimos nariui. Atsikalbinėjantis,visada piktas, prasto charakterio paauglys – kietas riešutėlis. Jis puikiai jaučia suaugusiųjų silpnybes. Toks paauglys neretai būna kaip pleištas tarp naujų sutuoktinių. Jei patėvis nesidomi vaiko iš pirmos santuokos pažymiais, neretai jam priekaištaujama, kad jis nieko nedaro. Kai jis pradeda tikrinti, kaip toks vaikas leidžia dienas, jam vėl priekaištaujama : „Nesikišk, čia ne tavo vaikas“.
Pamotės ir podukros santykiai gali būti dar komplikuotesni, nes abi jos rungiasi dėl to paties asmens dėmesio. Jei paauglė jaučiasi nelaiminga, natūralu, kad ji apkalba naują tėvo žmoną. Ji jau puikiai sugeba manipuliuoti kitais asmenimis, ieškoti sau naudingų progų.
Ką galima tokiu atveju padaryti? Kreiptis į šeimos santykių specialistą, ieškoti pagalbos iš šalies. Tai trumpiausias ir tiesiausias kelias gesinti gaisrą namuose.
