- Didžiosios Britanijos princas Charlesas susidūrė su problema: kaip įsidėmėti pavardes 100 žmonių, kuriems reprezentacijos metu teks paspausti ranką? Jis kreipėsi patarimo į garsųjį atminties treniravimo specialistą Tony Buzaną, - pokalbį su S.Lehrlu pradėjo Vokietijos žurnalo „Bunte" korespondentas.
- T.Buzanas patarė pavardes susieti su kokiais nors žmogaus bruožais.
Antai asmuo, kurio pavardė Kronzuckeris (išvertus į lietuvių kalbą reiškia cukraus karūna). Tokiu atveju sosto įpėdinis įsivaizduoja karūną ant jo galvos ir cukraus gabaliuką ant nosies. Tokios pavardės jis, be abejo, niekada nepamirš. Arba, pavyzdžiui, poną Hallą (Hall išvertus į lietuvių kalbą - salė) įsivaizduoja didelėje salėje.
- Ir dabar per valstybinius priėmimus princas Charlesas nebeužmiršta svečių pavardžių ar telefono numerio?
- Princas Charlesas turi nuolat treniruotis ir kasdien atlikti galvos smegenų pratimus, kad jo atminties ląstelės nesilptų. Svarbi ir mityba.
- Pavyzdžiui?
- Kai galvojame, jaučiame ar prisimename, smegenys eikvoja energiją. Jei smegenys nuolat matinamos angliavandeniais, pavyzdžiui, gauna jų iš duonos, dribsnių, bulvių ir makaronų, smegenų ląstelės lieka aktyvios. Bet jei rytais į darbą vykstama įpylus į skrandį tik puodelį kavos, nervų ląstelėms trūksta „kuro“. Tada atminties centras dirba lėtai, nepakankamai efektyviai.
- Taigi, per dieną reikia valgyti penkis-šešis kartus, bet nedaug, liaudiškai tariant, po kąsnelį?
- Teisingai. Tai stiprina galvos kompiuterį. Be to, būtina daug gerti - 2,5 litro per dieną. Nervų ląstelės gali paversti cukrų energija tik tuo atveju, kai jos gauna pakankamai deguonies. Jis smegenis pasiekia su krauju. Jei kraujas tampa pernelyg tirštas, smegenims gali pritrūkti deguonies.
- Ar sportas taip pat paverčia žmogų protingu?
- Taip, nes judant gerėja smegenų kraujotaka.
- Ar gera atmintis nėra susijusi su genais?
- Paveldėti genai taip pat svarbūs. Kai kurie žmonės sugeba greičiau nei kiti priimti, įsiminti informaciją ir, reikalui esant, ją atkurti. Tačiau ir tie asmenys, kurie pasižymi „blogos atminties genais“, gali taip ištreniruoti savo gebėjimus, kad atmintyje galėtų sukaupti iki 100 pavardžių.
- Bet kuo žmogus senesnis, tuo sunkiau jam mokytis ir įsiminti?
- Nebūtinai. Štai loto karalienė Hedl Baurle yra perkopusi per 60 metų ir žino visus 1980-1991 metų loto skaičius ir papildomus skaičius. Atminties virtuozas Erichas Zenkeris buvo 65 metų amžiaus, kai sugebėjo įsiminti veidus ir vardus 501 žmogaus, kuriuos matė vos probėgšmiais. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus asmenys gali taip pat gerai išmokti svetimų kalbų kaip ir jauni.
- Beje, vyresnio amžiaus žmonėms dažnai prireikia daugiau laiko, kad jie vėl prisimintų seno pažįstamo vardą.
- 50 metų amžiaus asmenys žino dvigubai daugiau vardų, jie įsiminė dvigubai daugiau veidų nei 25-mečiai. Taigi jų atmintis turi apdoroti dvigubai daugiau. Tai galima palyginti su kompiuteriu. Kuo daugiau programų ir duomenų jis sukaupęs, tuo lėčiau dirba.
- Ar yra skirtumų tarp moterų ir vyrų atminties?
- Taip. Moterys gali geriau įsidėmėti vizualinius dalykus, vyrai - veikiau abstrakčius. Kai moteris eina gatve, ji įsidėmi pirmiausia tai, ką mato - šulinį, esantį kairėje, liepą, augančią dešinėje, kepyklą prie sankryžos. Vyras prisimena bendrą schemą. Pirmiausia reikia eiti tiesiai, paskui 300 metrų į kairę, po to 100 metrų į dešinę.
Šis skirtumas aiškinamas evoliucijos teorija. Anksčiau vyrai išeidavo į medžioklę 14 dienų. Jie nužygiuodavo toli nuo namų. Abstrakti schema, užfiksuota jų atmintyje, padėdavo grįžti namo.
- Kai kurie žmonės bijo perkrauti savo smegenis. Ar tai išvis įmanoma?
- Ne. Mūsų smegenys negali būti „perkrautos“ net ir tais atvejais, kai mus užgriūva informacijos lavina. Mes turime daugiau nei 300 milijardų smegenų ląstelių, ir kiekviena šių nervų ląstelių savo ruožtu išsišakoja iki 10 tūkstančių junginių. Iš šio milžiniško pajėgumo aruodo mes per visą savo gyvenimą išnaudojame tik dalelytę. Gaila.
- Ar galima pakeisti intelekto koeficientą - IQ?
- Mokslininkai tyrė intelekto koeficientą gyventojų grupių, kurie kasdien 10-30 minučių treniravo savo smegenis. Jau po dviejų savaičių minėtasis koeficientas pakilo beveik 15 taškų!
- Smegenų treniruotė - kas tai?
- Smegenų treniruotė dirgina smegenis, jos paakina nervus įjungti veiklai daugiau ląstelių. Duomenų saugykla išsiplečia ir susidaro daugiau vietos informacijai.
Žmogus, kuris nelavina atminties, iš skaičiaus 35 827 691 gali trumpam išlaikyti atmintyje keturis penkis. Asmuo, treniruojantis atmintį, išsaugo visus 8 skaičius.
- Jis tampa ir protingesnis?
- Žinoma. Žmogus, kuris greičiau priima informaciją ir ten ją geriau apdoroja, vienareikšmiškai turi pranašumą. Jis gali greičiau galvoti, geriau susikaupti, kasdieniniame gyvenime yra lankstesnis ir įsisavina daugiau žinių. Žmonės, kurie treniruoja savo trumpalaikės atminties saugyklą, tampa intelektualesni.
- Kad žmonės taptų protingesni, jūs patariate bėgioti, megzti arba čiaumoti kramtomąją gumą.
- Judant mūsų smegenys yra aktyvesnės, budresnės ir atidesnės. Kai mes ramiai klausomės pranešimo, dažnai mūsų mintys jau po 2 minučių nukrypsta kažkur kitur, išsijungia mąstysena, mes snaudžiame ir nieko nesuvokiame. Tyrimai parodė, kad mokinių atmintyje išlieka tik 20 procentų to, ką jiems sako mokytojas. Ne ką geresnė padėtis ir universitetuose.
- Taigi neteisinga raginti mokinius, kad jie klasėje sėdėtų ramiai. Jie turėtų verčiau nenustygti vietoje?
- Visiškai teisingai. Tyrimai, atlikti Miuncheno technikos ir Erlangeno universitetuose parodė, kad dėmesys ir rezultatai pagerėja 20 procentų, kai čiaumojama kramtoma guma arba atliekami maži rankų bei kojų judesiai. Todėl tinka ir mezgimas. Tik su sąlyga, kad raštai būtų nesudėtingi. Semestro pabaigoje studentė ne tik pelno geresnius egzaminų pažymius, bet turi taip pat dar ir vieną megztinį. Deja, universitetuose uždrausta megzti per paskaitas.
- Ar tiesa, kad atostogos žmogų paverčia kvailiu?
- Tyrimai parodė, kad jei žmogaus dvasinė būsena suglebusi, po 5 dienų sumažėja trumpalaikė duomenų saugykla, dėmesys ir intelektas. Iš tikrųjų: trys savaitės dykinėjimo paplūdimyje - nuodai pilkosioms ląstelėms.
Parengė Ona Kacėnaitė
