Aktorė Gražina Baikštytė nejaučia didelio džiaugsmo atėjus pavasariui: „Esu vasaros žmogus, man reikia, kad šviestų saulė, o kai dangus apsiniaukęs - ar čia pavasaris?" 62 metų aktorė įsitikinusi - jei pavasarį žmonės skundžiasi bloga nuotaika, prastu miegu, reikia ieškoti kitokių priežasčių.
„Metų laikų virsmas manęs neveikia, mane labiau veikia žmonių santykiai", - pripažino G.Baikštytė.
Choreografui 59 metų Jurijui Smoriginui nebūna dienų, kad pritrūktų miego: „Manau, tik jauni žmonės skundžiasi neišsimiegojimu. Kuo esu vyresnis, tuo trumpiau miegu“.
J.Smoriginas tik jaunystėje skųsdavosi miego trūkumu. Būdamas dvidešimties baleto šokėjas leipdavo iš nuovargio, jeigu miegodavo trumpiau nei 9–10 valandų. Netgi prieš spektaklį jį užklupdavo snaudulys.
Dabar J.Smoriginui pakanka 6–7 valandų miego. Ilgiau vartydamasis lovoje choreografas pakyla lyg nesavas, jam nepadeda net stipri kava. Kad geriau jaustųsi, ryte jis būtinai suvalgo obuolį, o vėliau išgeria arbatos.
Pasėjo gėlių į vazonėlius
Norisi apžiūrėti gėlynus, pasisėti žemuogių - tokias mintis kelia pavasaris prezidento Algirdo Brazausko našlei 65 metų Kristinai Brazauskienei. Moteris visada laukia pavasario. Nors keliasi beveik tuo pačiu metu, kaip ir žiemą, bet dabar pabudus prieš septynias už lango jau būna šviesu.
„Aš neįsivaizduoju, kodėl žmonės pavasarį skundžiasi depresija, man akyse šviesiau ir širdžiai linksmiau, kai matau bundančią gamtą", - prisipažino K.Brazauskienė.
Kartais tenka keisti požiūrį į gyvenimą
Pavasarinė depresija gali būti nulemta įvairių priežasčių. Yra vadinamieji cirkadiniai ritmai, kurie reguliuoja budrumą ir miegą. Kuo ilgesnė diena, tuo miego poreikis gali būti mažesnis. Tačiau tokia tendencija būdinga ne visiems žmonėms. Atėjus pavasariui miego fazė natūraliai sumažėja.
„Trumpai miegoti, dar nereiškia, kad tai blogai. Yra duomenų, kad kai kuriems žmonėms naktis yra natūrali aktyvumo būsena. Jie miega dieną, o ne naktį, ir gerai jaučiasi", - sakė O.Lapinas.
Yra žmonių, kuriems pavasaris nekelia didelio džiaugsmo, bundanti gamta tarsi juos varo į neviltį.
„Žiema praėjo, o jėgų nėra - tai rodo išsekimo fazę (hipostenija) Vadinasi, prieš tai ilgą laiką žmogus eikvojo savo resursus, nes dirbo daugiau ir ilgiau, netausodamas savęs. Ši fazė vadinama hipersteninė, antroji fazė - dirglumas, nervingumas, o galiausiai - hipostenija", - aiškino O.Lapinas. Vidury baltos dienos gali užklupti apatija, kai nieko nesinori, nebetraukia dalykai, kurie anksčiau buvo įdomūs. Dažnai tokie pokyčiai užklumpa sulaukus pavasario ar rudens.
Žmogus gali sau padėti, pirmiausia pozityviai mąstydamas. Jei depresija, žmogus turi žinoti, kad tai laikina, tai praeis. Kartais nereikia net vaistų.
Jei žmogų kamuoja neurozė , kai jis nerimauja dėl įvairių dalykų, negali susikaupti, laiku baigti savo darbų, jaučiasi visiems įsipareigojęs - tai ženklas, kad reikia įvertinti savo darbų krūvį ir pamąstyti apie fizines galimybes.
„Tokiu atveju žmogus yra priverstas sukurti sau naują gyvenimo filosofiją, labiau budistinę. Nerimastingas žmogus turi nustoti siekti rezultato, jam būtina labiau orientuosi į procesą, o ne rezultatą", - sakė O.Lapinas.
Kitas žingsnis - labiau gyventi „čia ir dabar", siekti amžinybės, o ne bėgti trumpą atstumą „nuo - iki". Iš esmės toks žmogus turėtų tapti filosofu.
„Mano patarimai galbūt nėra visiems priimtini. Priešingu atveju nebūtų depresijų ir neurozių, bet jei kam pavyksta perprogramuoti savo gyvenimą, tas nesigaili", - sakė O.Lapinas.
Mažėja miego hormono
Būdravimo ir miego ritmas yra nulemtas genetiškai. Vieni žmonės yra vadinamieji vyturiai, o kiti – pelėdos. Jeigu pelėdai reikia keltis valandą anksčiau, lįsti po šaltu dušu ir gaivinti save stipria kava, tai nėra gerai.
Dėl miego trūkumo toks žmogus patiria stresą. Jeigu tai kartojasi diena iš dienos, alinama sveikata, didėja infarkto ir insulto rizika, gali užklupti depresija.
Trumpiau miegodami kai kurie žmonės nesugeba susikaupti, būna išsiblaškę, kai kuriems gali sumažėti apetitas.Jie dažniau skundžiasi nemiga, dirglumu.
Negalavimų priežastis – sumažėjęs organizme biologiškai aktyvios medžiagos melatonino kiekis. Jis dar vadinamas miego hormonu, nes išsiskiria tik miegant. Kai žmogus būna priverstas mažiau miegoti, jis nesugeba pailsėti.
