Todėl stresas - mūsų kasdienybės dalis, atsiliepianti vadovų ir darbuotojų darbo našumui, kūrybiškumui, efektyvumui ir verslo rezultatams.
Geras vadovas turi ne tik teisingai organizuoti darbus, bet ir stebėti savo darbuotojus, padėti jiems išvengti streso darbe.
Tačiau dažnai vadovaujantys asmenys nepastebi, kad patys negali ištrūkti iš streso, o dėl to kenčia pavaldiniai.
"Vadovų stresas itin dažnai pasireiškia suprastėjusia nuotaika, jos svyravimais, padidėjusiu nervingumu, irzlumu, emocijų išliejimu ar net šaukimu ant pavaldinių. Atėjus vakarui, nusiraminimo ieškama vyno, alaus taurėje ar gelbstimasi vaistais“, – sakė programos „StressOff“ autorius, sertifikuotas streso ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius.
Ilgainiui stresas darbe didėja, net gi toks savęs ar darbuotojo apgaudinėjimas „Pailsėsiu savaitėlę ir viskas bus gerai“ padeda tik trumpam. Tokios atostogos nekeičia situacijos iš esmės, sugrįžus į darbą, viskas vėl grįžta į tas pačias vėžes.
Tai, kad stresas gali priversti atsistatydinti, rodo vieno iš britų banko „Barclays“ padalinių vadovų, buvusio Didžiosios Britanijos Finansinių paslaugų priežiūros tarnybos vadovo poelgis. Pernai jis atsistatydino dėl sunkaus streso. Dėl panašių priežasčių laikinai savo postą 2011 metais paliko ir „Lloyds Banking Group“ generalinis direktorius.
Stresas daug kainuoja, pernai JAV išlaidos dėl streso siekė 300 mlrd. dolerių , Didžiojoje Britanijoje – 28 mlrd. svarų. 2013 m. Europoje atliktus tyrimą buvo nustatyta - 51 proc. apklaustųjų pripažino, kad stresas darbe įprastas reiškinys.
Kad stresas sumažėtų, įmonėse diegiamos įvairios streso valdymo programos, skiriama papildomai lėšų gerinti darbuotojų sąlygas.
„Mūsų šalies įmonių vadovai jau tai supranta ir pradeda vis daugiau dėmesio skirti darbuotojų streso mažinimui, – sakė L. Mackevičius. – Bet tai ilgas procesas".
Lietuvoje jau taikoma streso valdymo programa „StressOff“, ji sukurta remiantis Kanados streso instituto rekomendacijas. Nors tai nėra stebuklinga piliulė, galinti iškart išvaduoti nuo streso, bet ji teikia vilčių.
Streso valdymo procesas susideda iš trijų pagrindinių dalių.
Pirmiausia, įvertinama situacija, nustatomos komandos stiprybės ir silpnybės. Vėliau kiekvienam komandos nariui pateikiamas individualus ir į konkrečius veiksmus orientuotas planas.
Antra, organizuojamas darbuotojų mokymas, daug dėmesio skiriama taikant naujus įgytus įgūdžius praktikoje. Tokiu būdu organizacijoje įmanoma sumažinti streso lygį 32 proc., o darbuotojų pasitenkinimą darbu padidinti 38 proc., įsitraukimą į darbą – net 62 proc., darbuotojų neatvykimo į darbą atvejus sumažinti 18 proc. Ši programa padeda net 32 proc. sumažinti nusiskundimus dėl prastų (netinkamų) darbo sąlygų.
Trečia, būtina ugdyti komandos gebėjimus susitvarkyti su stresu, pasikeitus tam tikroms apllinkybėms.
Sėkmingai įgyvendinus šį uždavinį, gebėjimas susidoroti su iššūkiais padidėja 54 proc., produktyvumas pakyla 7 proc., darbo kokybė padidėja 13 proc., klientų aptarnavimas pagerėja 17 proc., o pagrindinio personalo išsaugojimas padidėja net 49 proc.
„StessOff“ – tai moksliniais tyrimais paremta streso valdymo filosofija, skirta didinti žmonių darbingumą ir produktyvumą, pasitenkinimą gyvenimu. Šios filosofijos atskaitos taškas yra vieno žymiausių pasaulyje endokrinologų Hanso Selye (1907-1982), dar vadinamo „Streso tėvu“, atradimai.
Moksliniai tyrimai, kurie truko net 24 metus, atskleidė streso fiziologijos esmę bei jo įtaką sveikatai ir ilgaamžiškumui. Tiriamųjų buvo beveik 100 tūkst. – JAV, Kanados bei Italijos įmonių bei įstaigų darbuotojų.
