Vida Babraitienė, Vilniaus priklausomybės ligų centro psichologė, su priklausomais nuo alkoholio žmonėmis dirba apie 30 metų.
„Nuo priklausomybių sveikstantys žmonės dažnai nori perduoti savo patirtį. Tai yra jų gijimo, tobulėjimo kelias“, – sakė V.Babraitienė.
Kaip pavyzdį ji pateikė anoniminius alkoholikus. Jie vadovaujasi 12 žingsnių programa. Paskutinis šios programos žingsnis – pasakoti apie savo sveikimo kelią kitiems, kenčiantiems nuo priklausomybės.
Galbūt dėl to ne vienas centro darbuotojas yra buvęs alkoholikas ar narkomanas. Atsisakę žalingų įpročių, jie įgijo socialinio darbuotojo išsilavinimą ir įsidarbino, kad padėtų savo likimo draugams.
Panašiai atsirado ir kai kurie Lietuvos reabilitacijos centrai.
Vienas tokių – Latvių kaime, Elektrėnų savivaldybėje, prieš 3 metus Marijaus Balčiūno pradėtas „Naujas gyvenimas“. Dabar jame gydosi 11 narkomanų, dirba du nuo kvaišalų anksčiau priklausę jaunuoliai.
Ir pats Marijus prieš aštuonerius metus įveikė priklausomybę nuo narkotikų.
Kai kurie didžiausio reabilitacijos centro Lietuvoje – Meikštų dvaro – darbuotojai taip pat buvo įkvėpti skaudžios gyvenimo patirties.
Jie anksčiau svaiginosi alkoholiu ar narkotikais, bet nutarė gydytis. Jie baigė reabilitacijos kursą, gyvena blaiviai ir padeda kitiems.
Psichologės V.Babraitienės teigimu, tie, kurie žengia visus 12 blaivėjimo žingsnių, ne tik įveikia priklausomybę, bet ir visa širdimi džiaugiasi gyvenimu, jaučiasi visaverčiais žmonėmis.
„Jie tobulėja kaip asmenybės“, – aiškino specialistė.
Pirmieji šios blaivėjimo programos žingsniai – tai pripažinti, kad gyvenimas tapo nevaldomas, kad yra galingesnė jėga, kuri gali grąžinti sveiką mąstymą.
Pagal 12 žingsnių programą alkoholikai ir narkomanai prisipažįsta apie paklydimus, prašo galingesnės jėgos (Dievo, kaip kiekvienas jį supranta) pašalinti trūkumus, atitaiso skriaudas, nuolat stebi save, meldžiasi ir medituoja.
Galiausiai kaip galėdami padeda į tokią pat bėdą patekusiems nelaimėliams.
