Dukters tapimas gražia moterimi – nelengvas iššūkis motinai, kuri tuo pat metu priversta stebėti savo senėjimo procesą. Taip sakė Žemynos klinikos psichologė-psichoterapeutė Ilona Kajokienė.
– Kokie jausmai apima mamą, kai ji pastebi, kad paauglė dukra yra graži?
– Motinos reakcija priklauso nuo to, kokia ji pati buvo paauglystėje, kaip vertino ir dabar vertina save.
Dažniausiai mergaitės ir motinos santykiai būna „sveiki“, motina sugeba pasakyti dukrai, kokia ji graži užaugo, kaip ja didžiuojasi. Motina leidžia mergaitei priimti savo moteriškumą, patrauklumą, nors pati slapta gali jausti šiokį tokį liūdesį.
Protingą motiną, kurią paauglystėje lydėjo sėkmė, tai dažniausiai šiek tiek nuliūdina, sukelia nusivylimo jausmą dėl savo kūno pokyčių, atsiradusių raukšlių.
Bet mergaitės nepaliečia motinos nerimas ir liūdesys, kad ji namuose jau yra ne pirmoji, o antroji rožė. Pirmoji rožė – ta besiskleidžianti patraukli mergina, jos dukra.
Bet yra motinų, kurios prastai vertina save, savo laimėjimus arba kurios perdėtai stengiasi išlikti jaunos. Tada jų pavydas būna jau ne tik vidinis.
Jos išsako pastabas dukrai, draudžia lankytis vakarėliuose – atsiranda piktos replikos, priekaištai dėl išvaizdos.
Merginos vidinę savivertę tuomet padeda atkurti draugės ar vaikinas, su kuriuo ji susidraugauja.
– Kaip vertinti motinų pasakojimus, kaip jos vaikšto su dukromis į klubus, sulaukia komplimentų iš dukrų bendraamžių, kad jas kiti palaiko sesėmis?
– Tai tarsi nėra nieko bloga. Galbūt dukra, kuriai nejauku vienai, pakvietė motiną.
Bet tai gali būti ir patologiško motinos pavydo, siekimo atrodyti itin dailiai, apraiška. Problema yra, jeigu motinos ir dukros bendravimas apsiriboja vien vakarėliais, grožio procedūromis.
Tačiau motina neturėtų eiti su dukra į šokius. Jaunimo grupėje visas dėmesys turi būti dukrai, o ne motinai. Moteris tam tikroje vietoje turėtų tyliai atsitraukti ir leisti dukrai būti gražiausiai, taip paskatindama jos savivertę.
