Pateikiame S.Johnson knygos „Laikyk mane tvirtai: septyni pokalbiai apie ilgai trunkančią meilę“ ištrauką.
Išsiskyrimą ir santykių atkūrimą pažymėkite ritualais
Ritualai – svarbi santykių dalis. Tai nuolat kartojami sąmoningi veiksmai, kuriais pažymime svarbias datas ar santykių momentus. Ritualai įtraukia mus emociškai ir fiziškai, jie gerąja prasme prikausto mus prie svarbiausių momentų.
Religija nuo seniausių laikų remiasi ritualais. Aš prisimenu garsų tyrimą, psichologo Alfredo Tomatiso atliktą su grupe vienuolių, kuriems buvo diagnozuota itin stipri depresija. Kruopščiai išsiaiškinę visas aplinkybes tyrėjai padarė išvadą, kad depresija grupės nariams kilo tuomet, kai jie atsisakė ritualo dukart per dieną giedoti grigališkąjį choralą. Jie prarado bendruomenės jausmą, kurį iki tol patirdavo giedodami kartu. Nuostabių muzikos kūrinių giedojimas kartu jiems liudijo jų tarpusavio ryšį ir bendrai patiriamą džiaugsmą.
Visiems primatams susitikimai ir išsiskyrimai yra svarbiausi prieraišumo santykius lemiantys momentai. Mes tai pastebime augindami vaikus, kai jie dar maži. Iš papratimo pabučiuojame juos atsisveikindami ir apglėbiame juos grįžusius. Kodėl taip pat negalėtume bendrauti su savo mylimaisiais? Nuolatiniai vos pastebimi gestai, siunčiantys žinią „tu man daug reiški“, yra be galo svarbūs išlaikant santykius tvirtus ir ilgalaikius.
Partneriams ne visuomet lengva atpažinti šiuos išsiskyrimo ir susitikimo ritualus. Žoelis žvelgia su nuostaba, kai paprašau jo įvardyti tokius jo vedybiniam gyvenimui su Ema būdingus veiksmus. Jis man sako: „Po galais, aš matau, kaip šuo kaskart, man grįžus namo, šėlsta iš džiaugsmo ir sveikina mane, ir aš visuomet paglostau jį. Bet nesuvokiu, kaip kas nors panašaus galėtų būti su Ema. Ką aš pastebiu ir ką darau – sąmoningai ir reguliariai, kasdien – kas palaikytų mūsų santykius? Nesu tikras.“ Jam kasantis pakaušį Ema sukikena ir ateina į pagalbą: „Kvaileli, kuo čia dėtas šuo! Na, kai mes ilgiau nesimatome, tu grįžęs įeini į virtuvę ir iš tiesų švelniai pasakai: „Kaip laikosi mano saulutė?“ Ir paglostai, dažniausiai užpakalį. Man tai labai patinka. Aš to tikiuosi.“ Žoeliui palengvėja ir jis sako: „O, tai gerai. Na, nuo šiol visados mes pasiglostysim ir pasibučiuosim. Turiu omeny mudu, ne šunį.“
Neatpažinti dalykai išnyksta. Sielvartaujantys partneriai kartais karčiai skundžiasi praradę šiuos menkučius ritualus. Keitė sako Nikui: „Rytais išvykdamas iš namų tu neateini ir neapkabini manęs. Tiesą sakant, tu net nebeatsisveikini. Lyg mes būtume tiesiog kambario draugai. Mes gyvename visiškai skirtinguose pasauliuose, ir tave tai tenkina.“ Po keleto P. J. Į. pokalbių Keitė ir Nikas nusprendžia atnaujinti šį ritualą ir net papildyti jį klausimais, ką vienas ir kitas ketina nuveikti per dieną. Kartais į tokius ritualus įtraukiame visą šeimą. Pamenu vakarienes sekmadieniais – iš pradžių sėdėdavom dviese, vėliau tai virto šeimos susitikimais, kai ateidavo ir mano vaikai. Prisimenu savo sūnų jau po daugelio metų skundžiantis: „Aš taip užsiėmęs. Kodėl mums taip jau būtina sekmadieniais vakarieniauti kartu?“ Mano mažoji dukrelė pribaigė jį atsakymu: „Todėl, kad sekmadienis ir kad mes esame šeima, ir kad tai ypatinga, kvaily.“
Aš padedu šeimoms susikurti savus ritualus, ypač tokius, kuriais pažymimi susitikimai ir išsiskyrimai ar svarbiausios prieraišumo apraiškos. Tokie specialiai suplanuoti momentai puoselėja ateities santykius. Štai keletas dažniausiai besikartojančių:
Reguliarūs ir sąmoningi apkabinimai, laikymas glėbyje, pabučiavimas nubudus ir einant miegoti, išvykstant iš namų ir grįžtant.
Laiškų rašymas ir trumpi rašteliai vienas kitam, ypač tais atvejais, kai vienas iš partnerių išvyksta arba kai pora susitaiko po kivirčo ar atšalusių santykių laikotarpio.
Dalyvavimas kartu dvasiniuose ar kitokiuose ritualuose, tokiuose kaip šeimos pietūs, pavasarinių gėlių sodinimas šeimos sode, bendra malda ar religinės apeigos.
Įprastas skambinimas keliskart per dieną paprasčiausiai paklausti, kaip partneris laikosi.
Dalijimosi asmeniniais rūpesčiais ritualo susikūrimas, kai skiriama laiko asmeninėms problemoms aptarti, nebūtinai jas sprendžiant ar leidžiantis į diskusijas praktiniais klausimais. Pitas ir Mara laikosi kasdienio ritualo, kuris prasideda vienam iš jų paklausus: „Tai kaipgi tu dabar jautiesi?“ ar „Na, kaipgi mums sekasi kartu?“ Šie įvadiniai klausimai pokalbį nukreipia nuo kitų temų. Sara ir Nedas laiko šiems pokalbiams skiria kiekvieną savaitę. Penktadienio vakarais, po vakarienės, jie susėda prie puodelio kavos ir bent pusvalandį šnekučiuojasi. Jie tai vadina „dalijimosi“ laiku.
Skirti laiko paprasčiausiai pabūti kartu, pavyzdžiui, sekmadienio rytą pusryčiauti lovoje, be vaikų, ar pakoreguoti savo darbotvarkę taip, kad būtų galima kasdien drauge pusryčiauti.
Reguliariai skirti vakarą pasimatymams, bent kartą per mėnesį.
Kartą per metus drauge lankyti kokius nors kursus, mokytis ko nors nauja, gal net drauge imtis kokio nors projekto.
Ypatingų dienų, metinių, gimtadienių šventimas savaip, asmeniškai. Kai man kyla pagunda tai pritaikyti savo mylimiems žmonėms, visuomet prisimenu, jog toks noras liudija, kad šie žmonės nuolat yra mano mintyse ir kad taip išreiškiama tvirto ryšio esmė.
Sąmoningai apsispręsti nenusišalinti nuo kasdienių partnerio rūpesčių ir džiaugsmų ir reguliariai juos aptarti. Kaip jau kalbėjome pirmiau, tokios pastabėlės kaip „tai padaryti buvo sunku, bet tu ryžaisi“ ar „tu taip stengeisi, kad niekas nebūtų stengęsis labiau“, ar „mačiau, kaip tu toje situacijoje stengeisi parodyti tikros tėvystės pavyzdį,“ beveik visais atvejais yra veiksmingesnės nei konkretūs patarimai. Mes dažnai šitaip paskatiname savo vaikus, bet pamirštame tai pritaikyti partneriui.
Išnaudoti progas viešai pristatyti partnerį ir jūsų santykius. Tai gali būti ceremonija, pavyzdžiui, priesaikos atnaujinimas, arba paprasčiausia padėka partneriui draugų akivaizdoje, tarkime, už skanią vakarienę ar pagalbą jums siekiant asmeninių tikslų.
Kartais partneriams reikia tokių formalių veiksmų, kad jie sujudintų įprastinę gyvenimo tėkmę, dėl kurios tampa beveik neįmanoma užmegzti artimo ryšio. Šonas ir Eimė, nuoširdžiai stengdamiesi pakeisti savo santykius nuo abipusio atsiribojimo gerokai artimesniu ryšiu, suvokė, kad jie susikūrė tokį gyvenimo būdą, jog visą jų laiką suryja karjera, ilgos kelionės į darbą ir namo, rūpinimasis vaikais, ir net savaitgaliais jiems retai pasiseka išbūti kartu viename kambaryje ilgiau nei dešimt minučių.
Nuolatinis persidirbimas ir pervargimas tapo mūsų kultūros dalimi. Ir mes manome, kad tai normalu. Bostono koledžo sociologijos profesorė Juliet Schor savo knygoje „Persidirbęs amerikietis“ (The Overworked American) pažymi, kad Jungtinės Valstijos (ne ką atsilieka ir Kanada) „išsiskiria iš kitų pasaulio šalių kaip darboholikų tauta, pirmaujanti tiek darbe praleidžiamų dienų skaičiumi, tiek darbo valandomis per dieną“.
Kinijoje dirbantiems žmonėms priklauso trijų savaičių atostogos. Daugumoje Europos šalių atostogaujama šešias savaites. Bet Šonas – tipiškas amerikietis. Jis dirba kiekvieną savaitgalį, jam nuolat skambina iš darbo kilus bet kokiai apskaitos ar finansų problemai, per kasmetines dviejų savaičių atostogas su šeima jis nesiskiria su BlackBerry ir kompiuteriu. Judėjimo „Gyvenk paprastai“ (Voluntary Simplicity) vadovė Cecile Andrews atlikusi tyrimą nustatė, kad Šiaurės Amerikoje sutuoktiniai kalbasi vidutiniškai dvylika minučių per dieną. Šonas ir Eimė mano, kad jų atveju tikslesnis skaičius yra penkios ar šešios minutės, o ir šnekasi jie daugiausia apie einamuosius reikalus ir namų ruošą. Ką jau kalbėti apie intymius santykius – tam jie per daug pavargę.
Galiausiai jie nusprendė į pirmą vietą iškelti savo santykius. Šono, finansininko, žodžiais tariant, jiems reikia pasirūpinti savo „svarbiausia investicija“. Tai reiškia: mažiau rūpintis vaikų užimtumo reikalais, kas mėnesį skirti vienas kitam pasimatymus, sekmadienio rytais rasti laiko intymiems santykiams, triskart per savaitę papusryčiauti drauge. Eimė dirba namie, todėl Šonas kartkartėmis skambina jai tiesiog šiaip, kartais net pamalonindamas erotinėmis užuominomis. Jei kas nors, girdėdamas Eimės pokalbį, klausia, kas skambina, ši atsako: „Tai santykių remonto specialistas.“ Ši pora atgavo prarastą laiką ir bendromis pastangomis rado būdų, kaip puoselėti santykius, kad jie stiprėtų.
