Apie tai Hamburgo (Vokietija) psichologė Julia Peirano ir jos kolegė, šeimos klausimų terapeutė Sandra Konrad prabilo knygoje „Slaptas meilės kodas".
Jau daugiau nei 20 metų vokiečių psichologė J.Peirano profesionaliai analizuoja meilės temą.
Meilė - gražiausias, didžiausias ir aukščiausias jausmas. Ji suteikia sparnus, padaro stipriais. Jos ilgimės, trokštame, laukiame, siekiame.
Meilė suteikia daugiausia kančių, dėl jos patiriame pažeminimų, nuoskaudų, leidžiamės išnaudojami. Kuomet negalime mylėti kaip norime, per pasaulį klaidžiojame kaip benamiai šunys.
Meilės galia iš pat pradžių nulemia mūsų gyvenimą. Tėvų namai yra tarsi meilės treniruočių stovykla. Čia sužinome, kaip meilę supranta motina ir tėvas, kaip šis jausmas padeda įveikti gyvenimo negandas ir problemas.
Tai, ką anksti išmokstame, nepamirštame visą savo gyvenimą. Ir tai susiejame su sutuoktiniu, žmona, vaiku.
Dailiai nuaugusi, skvarbių akių Nicola nelieka nepastebėta gatvėje. Stipriosios lyties atstovus traukia jos iki pečių siekiantys juodi blizgantys plaukai.
Jos profesinė veikla sėkminga. Būdama reklamos specialistė, greitai randa kalbą su skirtingiausių pomėgių ir užsiėmimų žmonėmis.
Vyrams, dažniausiai dešimčia metų už ją vyresniems, dovanoja antrąjį pavasarį, nes atrodo jokių kompleksų, problemų neturinčia moterimi.
„Pradžioje šie vyrai mane beprotiškai įsimyli. Jie laiko mane žavinga moterimi, - jiems esu tarsi naujas, dar neatrastas žemynas", - sako Nicola.
Bet paskui ateina momentas, kai vyrai pradeda ją nervinti, o šiuos slėgti jos pernelyg didelių reikalavimų našta.
Nicola turėjo kariškį. Jis buvo vedęs, ji - įsimylėjusi. Po 14 mėnesių, jis pasakė: „Nepyk, negaliu atsisakyti savo ankstesnio gyvenimo, išsikraustyti iš namų, nutraukti santuokos".
Ji kaukė iš skausmo, grasino viską papasakoti jo žmonai. Bet tai kariškis padarė pats.
Nicola sukaupusi tiek daug meilės, bet nežino, kam ją dovanoti. Vyrai nesuvokia, kad šis rojaus paukštelis trokšta susisukti gūžtą. Ji - ne išimtis, to nori daugelis: tiek moterų, tiek vyrų.
Šiuolaikinis žmogus patiria pakankamai problemų dėl savęs, kitų, meilės. Vis didesnė dalis gyvena vieni, jie neturi kantrybės ieškoti.
Milijonai žmonių ieško išsigelbėjimo internete, po jį naršo tarsi po katalogą ieškodami partnerio.
Prieš tai buvusi mūsų tėvų karta dar stengėsi pakęsti šalia gyvenančio trūkumus, kad nesulaužytų duotos amžinos priesaikos.
Nūnai žmogus jaučiasi atsidūręs tarsi jausmų prekybos centre ir nesugeba apsispręsti, nes pasirinkimas yra toks varginantis.
Juo labiau norėsime likimą paimti į savo rankas ir juo mažiau atsižvelgsime į savo socialinį statusą, kilmę ir profesiją, juo daugiau teks pažinti savo poreikius. Kitaip sakant, meilė reiškia darbą.
Nicola istorija ir visos kitos, su kuriomis susipažino Hamburgo (Vokietija) žmogaus elgesio tyrėja Julia Peirano, jai kelia daug klausimų, į kuriuos ji stengiasi rasti atsakymus.
Meilė nėra neįprastas žaidimas, ji paklūsta nuostatoms ir taisyklėms, ji kelia klausimus, iš kurių svarbiausias, - kas aš ir ko noriu?
Negana to, būtina pasinaudoti patarimu, kurį pasaulio išminčiai jau daugelį tūkstantmečių perduoda jaunesniems: pažink save.
Ji padėjo ir Nicola suvokti, jog anksčiau ši klydo, manydama, kad vyrai nenori susieiti su ja draugėn.
Dabar Nicola žino, kad jos tėvas iki šiol turėjo daugiau įtakos santykiams su vyrais nei ji galvojo. Susiradusi partnerį, ji visuomet laikėsi to paties elgesio pavyzdžio, to, ko išmoko, kuo pasitikėjo.
Tėvas niekada ja nesirūpino, bet visuomet ją gyrė ir didžiavosi. Ir dabar Nicola patenka į akiratį vyrų, kurie yra į jį panašūs. Jie užkelia ją ant pjededestalo ir leidžia jai nuo jo nukristi. Niekas dėl jos nekovoja.
Naršydama po statistikos duomenis, savitai aiškindama savo pokalbių ir analizės rezultatus, psichologė J.Peirano sukūrė laimės formulę, kurią mieliau vadina slaptu meilės kodu.
Pasak jos, laimingą partnerystę lemia trys veiksniai: gebėjimas susieti savo gyvenimą su kitu, pasitikėjimas ir atsparumas kritikai.
Be to, reikia pridurti gebėjimą paversti konfliktus naudingais ir vengti agresyvumo.
Turintys šių savybių žmonės, pasak J.Peirano paskaičiavimų, 40 proc. savo laimingos meilės turi kišenėje.
Niekam ne paslaptis, kad tam tikrą vaidmenį atlieka pinigai ir seksualumas, standus užpakaliukas ar liemenėlės krepšelių dydis.
Meilei atsiliepia ir tai, ar partneris nėra bedarbis, ar šalia negyvena uošvė ar nebūna pykčio kibirkštėlių dėl atviros dantų pastos tiūbelės.
Kiekviena net ir smulkiausia detalė svarbi, nors nevaidina pagrindinio vaidmens. Dabar moksliškai gali būti įrodoma tas, ką jau seniai numanėme, bet tuo niekada netikėjome: vien mėlynų akių žvilgsnio, kad būtų žiūrima teisinga, viena su partneriu kryptimi dar nepakanka.
Reikia kur kas daugiau. Gero jausmo, kuris išsilaikytų ilgiau nei trumpas įsimylėjimo tarpsnis, truputėlio racionalumo ir ramybės.
41-erių dantų gydytoja Jutta ir šešeriais metais vyresnis dizaineris Janas kartu jau 17 metų. Pora augina du vaikus.
Pradžioje susitaikyti su viens kito įpročiais ir charakteriu nebuvo lengva. Jos išpaikintas gyvenimo būdas, polinkis į tobulumą, siekis, kad viskas visada būtų tinkamoje vietoje, labai nervino Janą.
Jutta tikėjosi, kad jis išmoks tango, jie bus graži pora, visi žavėsis, žvelgdami į juos aistringo šokio sūkuryje. Bet Janui labiau buvo mielas motociklų gausmas nei tango garsai.
Kai per atostogas Janas pamatė Juttą bučiuojantis su banglenčių instruktoriumi, o jo gerbėja į namus atnešė širdele padabintą pačios iškeptą pyragą, abu viens kitam nekėlė pavydo scenų, nelaidė užgaulių strėlių.
„Dabar žmonės skiriasi dėl kiekvieno mažmožio. Būtent tuo metu, kai partneriams reikalinga viens kito pagalba, tvirtas ryšys, jie pasuka skirtingais keliais. Bet juk tai siaubinga", - sako Jutta.
Jutta atkreipė dėmesį į Janą dar mokydamasi universitete. Jai iš karto tapo aišku, kad su šiuo tankių plaukų ir sveikų, gerų dantų (informaciją apie dantis sukaupė po pirmojo bučinio) vyriškiu nori sulaukti gilios senatvės. Vyrai su plike ar blogais, nesutvarkytais dantimis, Juttos niekada nedomino.
Meilė - ir pragmatinis sprendimas, įsitikinę Jutta ir Janas. Jutta - labiau racionali, Janas - labiau suvedžiotojas. Ko trūksta Juttai, turi Janas, o ko jam trūksta, turi Jutta.
„Galiu lažintis net iš savo namo, kad jie kartu liks iki savo gyvenimo pabaigos", - sako J.Peirano.
Puiku, kad psichologė taip tvirtai įsitikinusi savo neklystamumu. Bet nuostabiausia, kad Jutta ir Janas turėdami vieną tikslą troško susieti savo gyvenimus, rado kelią į meilę.
Ne visi ją randa, bet visi jos ieško. Juk visi nori būti laimingi.
Parengė Monika Jakaitytė
