Toks meno eksperimentas, kai makiažo meistrai prisiliečia prie tapybos šedevrų, buvo nelengvas iššūkis grožio specialistams, dirbantiems su kosmetiniais dažais.
24 lietuvės vizažistės, pasitelkusios meno kuratorius, eksperimentui išsirinko po garsų meno kūrinį, geriausiai atspindintį jų pačių vidinį pasaulį. Grožio specialistės, pasitelkdamos makiažą, paveikslus atkartojo ant pasirinkto modelio.
„Sunkiausia buvo išgauti nuotaiką, kuri leistų dabartinį kūrinį priešpriešinti žinomo kūrėjo tapybos darbui“, – pasakojo visažistės.
Konkursas-eksperimentas dar tebevyksta. Finale balandžio mėnesį bus atrinkta 12 įdomiausių darbų. Juos vertins patyrę užsienio grožio specialistai. Iš Lietuvos konkursantų darbus vertins drabužių dizainerė Jolanta Talaikytė. Tarpusavyje komisijos nariai bendradarbiauti negalės.
Londone gyvenanti Dovilė Vosylienė (28 m.) pabandė atkurti italų tapytojo Giovanni Boldini sukurtą rumunų kunigaikštienės Martos Bibescu (Marthe Lucile Bibesco) prabangų portretą.
M.Bibesku buvo viena įspūdingiausių moterų XX amžiaus Europoje. Ji turėjo rašytojos talentą, savo išvaizda ir išsilavinimu kerėjo amžininkus. Šis M.Bibescu portretas tapytas 1911 metais jos namuose, miegamajame. Būdama 16 metų ji buvo priversta ištekėti už vyresnio tolimo pusbrolio George Valentino. Stambus pramonininkas, Prancūzijoje ėjęs Rumunijos ambasadoriaus pareigas, visą gyvenimą buvo neištikimas savo žmonai.
M.Bibescu paguodą ir nusiraminimą rado skaitydama ir rašydama. Pirmojo pasaulinio karo metais ji dirbo Bukarešto ligoninėje. Po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Prancūziją. Į Rumuniją negrįžo, o jos dvarus konfiskavo komunistai.
Vizažistė D.Vosylienė, panorusi išbandyti jėgas konkurse-eksperimente, atlikti Martos vaidmens pakvietė draugę Arūnę. Sunkiausia buvo rasti tinkamą peruką, tačiau sutiko pagelbėti viena kirpėja.
Kai vieną rytą visos susitiko D.Vosylienės namuose įgyvendinti sumanymo, likus pusvalandžiui iki pasirodymo vizažistė prisiminė, kad neturi juodos lelijos, kuri, kaip ir paveiksle, turi būti prisegta prie suknelės iškirptės.
„Teko bėgti ir nusipirkti gyvą leliją, vėliau ją nudažyti akvareliniais dažais. Baiminausi, kad tik ji iki fotosesijos pabaigos nenuvystų“, – prisimena D.Vosylienė. Pasirinkto makiažo akcentas – juodi ir išraiškingi antakiai, blyški oda, ryškūs skaistalai. Arūnės oda, kaip ir kunigaikštienės, yra švelniai blyški. Taip pat reikėjo nupiešti plačius antakius, paryškinti lūpas ir akims suteikti liūdesio.
„Visa tai pavyko padaryti per valandą. Fotosesija truko apie dvi valandas. Sunkiausias darbas teko fotografei Miglei, bet jai pavyko“, – prisimena Dovilė.
Jauniausia projekto dalyvė dešimtokė Miglė Skrebiškytė (16 m.), baigusi grimo meistrės J.Sargautytės makiažo kursus, ryžosi ant savęs atkartoti lietuvių tapytojos Miglės Kosinskaitės kūrinį „Mėlynas kraujas“.
„Projektui pasirinkau vienos geriausių šiuolaikinių tapytojų Lietuvoje, savo bendravardės dailininkės meno kūrinį. Jos darbai pasižymi moteriškumu, rafinuota elegancija“, – sakė Miglė.
Jai įstrigo, kad M.Kosinskaitės personažų akys tarsi persmelkia žiūrovą nuo galvos iki kojų.
„Sąmoningai ieškojau M.Kosinskaitės kūrinio, kuriame vaizduojamos merginos ar moters tipažas būtų panašus į mane. Labai norėjau pati tapti savo kuriamo darbo personažu“, – kalbėjo M.Skrebiškytė.
Vizažistė Severina Karolis (31 m.) eksperimentui pasirinko Paryžiuje gyvenančios menininkės Anne Marie Zylberman paveikslą „Aukso ašaros“, sukurtą garsaus austrų tapytojo Gustavo Klimto stiliumi.
Tapytoja šiam savo kūriniui net yra sukūrusi eiles apie moters sielą, jai būdingą liūdesį ir mokėjimą su juo susitaikyti.
„Šį paveikslą kritikai vadina ode moteriškumui. Jis leido man perteikti ir savo nuotaikas. Moters veide matai emocijų kupiną jos vidinį pasaulį.
Aukso ašaras liejanti auksaplaukė moteris lyg chamelionas. Kai iš pradžių į jį pažvelgėme, pamanėme, kad jame vaizduojamas liūdesys. Tačiau ilgiau žiūrėdami atradome, kad moteris yra apgaubta vidinės ramybės ir šypsosi.
Eksperimente dalyvavęs modelis irgi pabandė rasti pusiausvyrą tarp ramybės, džiaugsmo ir slepiamo graudulingumo“, – pasakojo Severina.
S.Karolis atskleidė, kad buvo sunkiausia ne pritaikyti grimą, bet atkurti emociją, kuri yra paveiksle. Ryškus makiažasir šukuosena buvo kuriami maždaug dvi valandas.
O kaip Severinai sekasi dirbti su šių dienų klientėmis?
„Iš pradžių moterys prašo beveik nematomo makiažo. O po metų draugystės su pasitikėjimu pareiškia: „Daryk taip, kad būčiau graži.“ Man tai prilygsta laimėjimui.
Gera kreminė pudra, tušas, juodas akių pieštukas ir lūpų blizgis gali padaryti stebuklą“, – kalbėjo vizažistė.
Grožis kiekvieno akyse vis kitoks
Jolanta Sargautytė
Grimo meistrė, eksperimento sumanytoja
„Vizažistas turėtų nusimanyti ne tik apie kosmetikos priemones, bet ir būti apsišvietęs meno, istorijos srityse, išmanyti įvairių epochų grožio aspektus.
Konkurso dalyvės paveikslus rinkosi pagal panašumą į save, pagal savo emocinę būseną, išprusimą. Tai rodo, kad gyvenimą ir grožį kiekvienas matome savaip.
Kas nutinka, kai vienas šablonas tampa gražiausias, teisingiausias, reikalingiausias? Tada turime manekenų gvardiją. Moterys tampa panašios viena į kitą, kaip klonai.
Neretai vizažistai kosmetikos priemonėmis suformuoja standartinę veido kaukę, kuri visiškai neatspindi moters charakterio. Baisus yra štampuojamo makiažo fabrikas.
Šiuo eksperimentu norime sulaužyti grožio kanonus. Daugumai vizažisčių sunkiausia įsiskverbti į personažo vidų, suprasti ten slypinčią esmę ir ją išvilkti į dienos šviesą.“
Vizažistė ir fotografė Monika Stavojūtė (21 m.) eksperimentui pasirinko vieną žinomiausių XIX amžiaus Johno Williamo Waterhouse’o kūrinį „Bora“, nutapytą 1903 metais. Paveiksle dailininkas pavaizdavo Adrijos pakrantėse, Graikijoje, Turkijoje, Rusijoje siaučiantį šiaurės ir šiaurės rytų vėją, atgimstantį moterišku pavidalu.
J.W.Waterhouse’o paveikslai alsuoja mistika. Dailininkas remiasi senovės mitais, legendomis. Moterys jo paveiksluose lyg atklydusios iš anapusinio pasaulio – nežemiškos, trapios ir romantiškos.
„Man artima šio tapytojo kūrybinė stilistika. Pasirinkau šį paveikslą, nes modelis, kurį anksčiau buvau fotografavusi, yra panašus į heroję išoriškai ir emociškai“, – sakė Monika.
Ar kuriant eksperimentinį kūrinį nebuvo kokių nors mistinių nuotykių?
„Nutiko malonus nuotykis. Tarsi pats J.W.Waterhouse’as ištiesė pagalbos ranką. Buvo rugsėjo vidurys, orai vasariškai šilti, ramūs. Tačiau lemiamą dieną atšalo, dangus apsiniaukė, pakilo stiprus šiaurės vėjas, temperatūra nukrito iki neigiamos.
Pasitaikė tokie orai, kokie ir nutapyti garsiajame paveiksle. Dėl to galėjome išgauti draperijų ir klosčių plevenimą. Tai buvo netikėta, nes dienos prieš fotosesiją ir po jos buvo šiltos, saulėtos“, – pasakojo Monika.
Darbas buvo sunkus ir ilgas, jis truko keturias penkias valandas.
„Fotografavome prie Neveronių, už Kauno esančiame miške. Ieškojome tinkamos šviesos, kad pakartotume paveikslo potėpius, – prisimena vizažistė ir fotografė. – Svarbi buvo kiekviena plaukų sruoga. Tačiau svarbiausia yra emocijos.
Tai labiausiai paveikia žiūrovą. Paveikslas yra liūdnas, o liūdesys kūrybai suteikia paslaptingumo. Aš stengiuosi tai fiksuoti ir fotografijose“, – neslėpė M.Stavojūtė.
Eksperimento modeliu tapusi antrakursė medicinos studentė Erika Jurkutė (20 m.), pirmą kartą išvydusi paveikslą, nustebo, kokia ji panaši į heroję.
„Mano užduotis buvo pasikviesti į dabartį moterį iš paveikslo. Tai savotiška alchemija ir gana ekstremalu“, – aiškino eksperimento dalyvė.
Dirbdama kasdienį vizažistės darbą, Monika moterims visada sako, kad tai, kas tinka madų žurnaluose patupdytoms mergaitėms, nebūtinai tinka joms.
„Kai pas mane ateina klientės su garsių aktorių fotografijomis ir prašo tokio pat makiažo, stengiuosi jas įtikinti likti savimi.
Nukopijuoti vienos šių dienų moters makiažą ir uždėti jį kaip kaukę kitai, tai nėra meno kūrinio atkūrimas.
Atkurdama paveikslą „Bora“, stengiausi įsigilinti į moters nuotaiką, laikotarpį, to meto grožio suvokimą. Tada buvo žavimasi skaisčiais, raudonais skruostais. Šiais laikais tai nepopuliaru.
O kodėl, jei moteriai tinka skaistumas? Juk ne visos žaviai atrodo nusirudinusios soliariumuose. Bet svarbiausia – joks makiažas nepadės papuošti širdies“, – įsitikinusi Monika.
