Gongo gaudimas: tokius garsus būsimas vaikas girdi dar įsčiose

Kasdieniai rūpesčiai ir įtemptas gyvenimo ritmas išvargina ir išbalansuoja mūsų organizmą. Nuraminti širdį, protą, atstatyti nervinę sistemą  bei atpalaiduoti kūną gali padėti terapija, kuriai reikalingi su mūsų organizmo dažniais sutampantys garsai. Vienas jų – gongo gausmas. Progą tuo įsitikinti turėjo ir alytiškiai.

Daugiau nuotraukų (1)

Laura Baliukonienė, (alytusplius.lt)

2015-02-09 10:23, atnaujinta 2018-01-13 18:22

Kasdieniai rūpesčiai ir įtemptas gyvenimo ritmas išvargina ir išbalansuoja mūsų organizmą. Nuraminti širdį, protą, atstatyti nervinę sistemą  bei atpalaiduoti kūną gali padėti terapija, kuriai reikalingi su mūsų organizmo dažniais sutampantys garsai. Vienas jų – gongo gausmas. Progą tuo įsitikinti turėjo ir alytiškiai.   Į Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurą vakarą gongo garsuose su alytiškiais praleisti iš Kauno atvyko žolininkas Marius Lasinskas.   „Gongo garsų terapija yra netradicinis terapijos būdas, tačiau mokslininkai yra nustatę, kad gongo garsas yra artimas tiems garsams, kuriuos vaikelis girdi dar būdamas motinos įsčiose. Šio iš Rytų šalių atkeliavusio instrumento pagalba galima atstatyti išbalansuotą organizmą“, – apie gongo garsų terapiją alytiškiams pasakojo žolininkas.    Pasak jo, garsų terapijos ištakos turi senas tradicijas. Garsas buvo viena pirmųjų terapijos priemonių, skirtų padėti žmogui atstatyti savo fizinę ir emocinę sveikatą. Lietuvoje ši terapija taip pat buvo taikoma seniai, tik tam buvo naudojami lietuviški instrumentai, tokie kaip kanklės.   Žolininko teigimu, aplinkoje girdimas triukšmas, neharmoningi garsai trikdo širdies ritmą ir išbalansuoja visą organizmą. „Ilgalaikis triukšmas mus vargina, todėl grįžę į namus po darbų jaučiamės tokie pavargę ir savijauta nėra gera. Prieš maždaug trejetą metų apsilankęs garsų terapijos užsiėmime, pajutau, kad kai kurie garsai teigiamai veikia mano organizmą“, – pasakojo M. Lasinskas.   Terapijos metu jam labai įstrigo po didingų gongo garsų pasigirdęs švelnus varpelių skambėjimas, todėl vyras nusprendė įsigyti garso terapijai reikalingų instrumentų ir terapiją praktikuoti savo namuose.   „Atrodo, kad visi namai prisipildo ramybės, nuostabių garsų, apsivalo visa aplinka, mintys išskaidrėja, nurimsta per dieną užplūdusios emocijos. Apie tai išmanyti daug nereikia, tiesiog groti instrumentais taip, kaip jauti“, – savo patirtimi dalijosi svečias.   Pasiūlymo vesti gongo garsų terapiją platesnei auditorijai žolininkas sulaukė iš savo draugo, kuris jį pakvietė šį užsiėmimą pravesti sveikuolių klube, nuo tada vis daugiau kvietimų sulaukia ir iš visuomenės sveikatos biurų.   Žolininkas pabrėžė, kad garsų terapija negali išspręsti rimtų sveikatos problemų. Pasak jo, kai kurie į užsiėmimus ateinantys žmonės tikisi net išvaryti piktąsias dvasias, tačiau pagrindinis terapijos tikslas yra padėti atsipalaiduoti.   „Į užsiėmimus ateina įtempto gyvenimo ritmo išvarginti žmonės, kurie terapijos metu tampa savimi ir atsipalaiduoja taip, kad net užmiega“, – pasakojo M. Lasinskas.   Pasak jo, raminanti muzika teigiamai veikia ne tik žmogų, bet ir augalus. Pastebėta, kad skambant harmoningiems garsams jie greičiau auga.   „Pats geriausias terapijos instrumentas yra žmogaus kalba, jo paties balsas. Tai todėl patariu kuo daugiau dainuoti, kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, klausytis ramios muzikos. Jeigu širdis dėl kažko nerami, reikia ilgai tarti priebalsę „a“, tikėtina, kad tai padės pamažu nurimti“, – patarimų alytiškiams negailėjo žolininkas. .   „Gongo garsų terapija yra netradicinis terapijos būdas, tačiau mokslininkai yra nustatę, kad gongo garsas yra artimas tiems garsams, kuriuos vaikelis girdi dar būdamas motinos įsčiose. Šio iš Rytų šalių atkeliavusio instrumento pagalba galima atstatyti išbalansuotą organizmą“, – apie gongo garsų terapiją alytiškiams pasakojo žolininkas.    Pasak jo, garsų terapijos ištakos turi senas tradicijas. Garsas buvo viena pirmųjų terapijos priemonių, skirtų padėti žmogui atstatyti savo fizinę ir emocinę sveikatą. Lietuvoje ši terapija taip pat buvo taikoma seniai, tik tam buvo naudojami lietuviški instrumentai, tokie kaip kanklės.   Žolininko teigimu, aplinkoje girdimas triukšmas, neharmoningi garsai trikdo širdies ritmą ir išbalansuoja visą organizmą. „Ilgalaikis triukšmas mus vargina, todėl grįžę į namus po darbų jaučiamės tokie pavargę ir savijauta nėra gera. Prieš maždaug trejetą metų apsilankęs garsų terapijos užsiėmime, pajutau, kad kai kurie garsai teigiamai veikia mano organizmą“, – pasakojo M. Lasinskas.   Terapijos metu jam labai įstrigo po didingų gongo garsų pasigirdęs švelnus varpelių skambėjimas, todėl vyras nusprendė įsigyti garso terapijai reikalingų instrumentų ir terapiją praktikuoti savo namuose.   „Atrodo, kad visi namai prisipildo ramybės, nuostabių garsų, apsivalo visa aplinka, mintys išskaidrėja, nurimsta per dieną užplūdusios emocijos. Apie tai išmanyti daug nereikia, tiesiog groti instrumentais taip, kaip jauti“, – savo patirtimi dalijosi svečias.   Pasiūlymo vesti gongo garsų terapiją platesnei auditorijai žolininkas sulaukė iš savo draugo, kuris jį pakvietė šį užsiėmimą pravesti sveikuolių klube, nuo tada vis daugiau kvietimų sulaukia ir iš visuomenės sveikatos biurų.   Žolininkas pabrėžė, kad garsų terapija negali išspręsti rimtų sveikatos problemų. Pasak jo, kai kurie į užsiėmimus ateinantys žmonės tikisi net išvaryti piktąsias dvasias, tačiau pagrindinis terapijos tikslas yra padėti atsipalaiduoti.   „Į užsiėmimus ateina įtempto gyvenimo ritmo išvarginti žmonės, kurie terapijos metu tampa savimi ir atsipalaiduoja taip, kad net užmiega“, – pasakojo M. Lasinskas.   Pasak jo, raminanti muzika teigiamai veikia ne tik žmogų, bet ir augalus. Pastebėta, kad skambant harmoningiems garsams jie greičiau auga.   „Pats geriausias terapijos instrumentas yra žmogaus kalba, jo paties balsas. Tai todėl patariu kuo daugiau dainuoti, kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, klausytis ramios muzikos. Jeigu širdis dėl kažko nerami, reikia ilgai tarti priebalsę „a“, tikėtina, kad tai padės pamažu nurimti“, – patarimų alytiškiams negailėjo žolininkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.