Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nusižudė 17 statutinių pareigūnų. Daugiau nei pusė jų buvo policininkai. Lietuva ir vėl pirmauja Europoje, bet šį kartą pagal pareigūnų savižudybių skaičių.
1 psichologas – 600 pareigūnų
Lietuvoje vienam psichologui šiuo metu tenka konsultuoti apie šešis šimtus policijos pareigūnų. Tokiam skaičiui asmenų net fiziškai neįmanoma pagelbėti.
„Darbo iš tiesų yra labai daug. Mes ne tik konsultuojame, bet kartu ir vedame mokymus, seminarus, paskaitas. Turime relaksacinius užsiėmimus. Tarpininkaujame konfliktinėse situacijuose. Padedame vadovams darbo klausimuose. Vykdome atrankas, atliekame nepilnamečių apklausas ir kitus darbus.
Visko aprėpti tikrai neįmanoma. Psichologų policijoje reikia kur kas daugiau nei yra dabar“, – tvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus apskrities VPK) psichologė Anna Vinkovskienė.
Sunku sulaukti pagalbos
Vilniaus apskrities policijos komisariate šiuo metu dirba penki psichologai, todėl Vilniaus apskrities policijos pareigūnams lengva gauti psichologinę pagalbą. Jie gali kreiptis ne tik dienos metu, bet ir po darbo. Didžiojoje dalyje Lietuvos apskričių dirba tik po vieną ar du psichologus, todėl jiems sunkiau sulaukti savo eilės.
Sunkesnė situacija yra ir su rajoniniais komisariatais. Pavyzdžiui, norint gauti psichologinę pagalbą Ukmergės, Šalčininkų ar Švenčionių komisariate reikia laukti, kol psichologas atvyks kartą ar du per mėnesį. Kitas pasirinkimas, pačio pareigūno kelionės susiorganizavimas į Vilnių. Specialistai konsultuoja ir telefonu, tačiau tuomet pagalba tikrai būna ribota.
Pareigūnai gali kreiptis ir į psichikos sveikatos centrus. Tačiau jie ten neina, nes nenori gauti įskaitos, kad lankėsi. Todėl dalis pareigūnų dar kreipiasi į privačius psichologus.
„Labai svarbus dalykas, kad nėra jokios sistemos, kurioje būtų žymima koks pareigūnas ir kiek kartų kreipėsi į mus ar kitas institucijas. Tai sukurta specialiai, kad pareigūnas jaustųsi saugus ir nebijotų kreiptis. Jis gali būti ramus, kad tai neatsilieps jo tarnybai. Mes žinome asmens vardą, pavardę ar darbo vietą. Tačiau jokių ataskaitų sąmoningai neteikiame“, – patikino psichologė A.Vinkovskienė.
Pareigūnai kreipiasi vis dažniau
Apskritai visoje Lietuvoje žmonės vengia psichologų ir yra linkę niekam nepasakoti apie savo problemas. Tačiau per aštuonerius psichologės darbo metus yra jaučiamas pareigūnų pasitikėjimo augimas. Jie šiuo metu į specialistę kreipiasi dažniau nei anksčiau.
„Pasitaiko atvejų, kai ne patys policininkai kreipiasi į mus, bet vadovai juos atsiunčia į konsultaciją. Taip pat būna situacijų, kai kolegomis pasirūpina bendradarbiai. Gauname informaciją ir su tuo pareigūnų patys susisiekiame. Dažniausiai su pareigūnais ir Vilniaus apskrities VPK darbuotojais kalbame ne apie savižudybes. Nagrinėjame jų šeimyninius ir darbinius klausimus“, – sakė moteris.
Psichologinė būklė gerėja
Pasak psichologės, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų psichologinis pasirengimas gerėja. Tačiau dar yra kur tobulėti. Kuo daugiau psichologinio švietimo ir lavinimo, tuo daugiau pareigūnų gali kreiptis ir pasirūpinti savimi.
Svarbu nelaukti, kad problema neįsisenėtų. Psichologinis pasirengimas yra kompleksinis dalykas. Policijos pareigūnai nuolat susiduria su smurtu, neigiamomis emocijomis, stresu. Vieną dieną jie gali lengvai su tuo susitvarkyti, o kitą dieną sunku tai patiems įveikti. Todėl būtina kritiniu metu suteikti profesionalią pagalbą.
